2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Su ordinais Klaipėdoje pristatytas - kauniečių dokumentinis filmas

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Ordininkai_1_didele.jpg


2018-ųjų spalio aštuntosios vakarą ,,Akropolio“ IV kino salė Klaipėdoje buvo pilna žiūrovų. Ne tik uostamiesčio žmonių, bet filmo herojų, atvykusių iš Šiaulių, Šakių, Švėkšnos, Kauno.

Uostamiestyje buvo pristatytas pilnametražis (80 min. trukmės) dokumentinis kauniečių videofilmas ,,Jūreivio keliai ... Krepšinio uoste“. Scenarijaus autorius Vidas Mačiulis, režisierius Kęstutis Bražiūnas, muzika Kęstučio Paulaičio, konsultantas Algirdas Vaicekauskas. 


Tai buvo ne tik filmo premjera uostamiestyje, bet ir pagrindinio herojaus Kazimiero Budrio pagerbimas. Anot pristatyme kalbėjusio režisieriaus Kęstučio Bražiūno, tai yra Žmogus, kokių Lietuvoje reta, nes save  be atlygio penktas dešimtmetis aukoja kilniam tikslui. 

1962 metų Lietuvos krepšinio čempionas su Klaipėdos ,,Neptūno“ komanda, plaukiojo su žvejybiniais laivais po vandenynus, yra iškovojęs pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionatų medalius, nešęs olimpinę ugnį Londono žaidynėse, tapęs pirmuoju Lietuvoje ,,Fair play“ laureatu.  Tačiau  svarbiausi, kad jis  oranžiniu kamuoliu suvienijo tūkstančius šeimų!

Viskas prasidėjo 1977-ųjų pavasarį, kai Kazimieras su savo vaikais, broliu ir pusbroliais Budriais surengė pirmąsias rungtynes prieš klaipėdiečių Mažonų šeimą. Nuo tada ir prasidėjo Lietuvos šeimų krepšinio turnyrai dėl Kazimiero Budrio taurės. Išskirtinės varžybos tęsiasi, ir  tikriausiai, Klaipėdoje niekada nesibaigs...





Ordininkai._M.P._2__II.jpgNet aštuonis kartus K.Budrio taurės laimėtojais tapo kauniečių Paulauskų šeima, kurios žvaigždė - Europos, pasaulio ir olimpinis čempionas Modesto Paulauskas. 

Modestas su žmona Janina (nuotraukoje) irgi dalyvavo filmo premjeroje, nes negalėjo neatvykti į savo gimtąjį miestą, kuriame ne tik pradėjo sportinį kelią, bet ir mokėsi iš vyresnio komandos draugo Kazimiero Budrio krepšinio paslapčių.

Modestas, kaip ir visi salėje susirinkę žiūrovai, po filmo peržiūros atsistojęs plojo. Gal taip dėkojo kūrėjams, kurie visapusiškai ir įtaigiai, net be savo komentarų, atskleidė buvusio jūrininko ir krepšininko gyvenimą? Tikriausiai, jie taip išreiškė savo pagarbą ir meilę nepavargstančiam Kazimierui Budriui. 

Per savo aštuoniasdešimt dvejus gyvenimo metus  Kazimieras jau surengė Klaipėdoje net 42 Šeimų krepšinio turnyrus, kurių vien finaliniame etape dalyvavo 336 komandos  su keturiais tūkstančiais žaidėjų! O kur dar atrankos turnyrai atskirose Lietuvos zonose, iš kurių  tik nugalėtojai turi teisę paskutinį gegužės savaitgalį  varžytis Klaipėdoje dėl K.Budrio taurės.






Ordininkai._Budr.__II.jpgFilme ,,Jūreivio keliai ... Krepšinio uoste" (nuotraukoje kadras iš filmo)  atskleista buvusio jūreivio ir krepšininko meilė oranžiniam kamuolio sportui, visoms šeimoms, kurias suvienija uostamiestyje   Kazimiero Budrio ir Algirdo Vaicekausko bei kitų talkininkų rengiama krepšinio šventė. 

Tai vienintelis toks krepšinio šeimų turnyras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Žurnalistas Vidas Mačiulis, priminė, kad dvidešimt septintą sezoną pradėjusi TV programa ,,Krepšinio pasaulyje“, jau parodė 1088 laidas, kurias žiūrovai pamiršta. Tačiau filmas ,,Jūreivio keliai ... Krepšinio uoste“ liks amžiams. Ateinančios kartos tikrai stebėsis, kad Lietuvoje kažkada gyveno toks nepakartojamas užsispyręs žemaitis  organizatorius Kazimieras Budrys. 

,,Jau galiu mirti, nes, pagaliau,  įgyvendinta svajonė: filmas apie Kazimierą - sukurtas!”, - pristatyme uostamiestyje  sakė V.Mačiulis. Nuo pirmųjų ,,Jūreivio“ nufilmuotų planų, praėjo net ketveri metai. Kodėl? Sumanymo įgyvendinimui (nors filmo scenarijaus autorius ir laidos ,,Krepšinio pasaulyje“ redaktorius dirba be atlygio) reikia lėšų, o jų pagailėjo net klaipėdiečiai, atmetę pateiktus projektus. Gerai, kad ,,Tet-a-Tet“ kazino ištiesė pagalbos ranką filmo kūrėjams (kas bus, kai visagalis Lietuvos seimas uždraus jų reklamą,  ką seniai planuoja, neleis azartiniams žaidimams remti kultūrą bei sportą?).

Ilgaamžė TV programa ,,Krepšinio pasaulyje“ 2018-ųjų spalį įsteigusi ,,Pagarbos ordinus“, juos Klaipėdoje įteikė to vertiems keturiems žmonėms. Pirmiausia - filmo herojui Šeimų krepšinio turnyro organizatoriui Kazimierui Budriui, jo talkininkui Algirdui Vaicekauskui, taip pat kilniais darbais bei labdara garsėjančiam uostamiesčio verslininkui Rimantui Cibauskui. Jis prieš penkiolika metų savo kolektyvo lėšomis padėjo išsilaikyti rinkoje laidai ,,Krepšinio pasaulyje“ , o po filmo premjeros išgirdęs, kad autoriai savo lėšomis išleido filmo DVD plokštelę ir sumokėjo už kino salę Klaipėdoje, R.Cibauskas pasisiūlė padengti šias išlaidas...




Ordinas_Krepsinio_pasaulyje__II.jpg,,Pagarbos ordinu“ (nuotraukoje) buvo apdovanotas ir filmo ,,Jūreivio keliai ... Krepšinio uoste“ režisierius Kęstutis Bražiūnas.

Simboliška, kad jis  buvo pagerbtas uostamiestyje. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją,  prieš porą dešimtmečių jis buvo nuvykęs dirbti   į Klaipėdos dramos teatrą.

 Gerai, kad likimas Kęstutį sugrąžino į gimtąjį Kauną, kur jis atsiskleidžia kaip puikus dokumentinių filmų ir montažo režisierius.

 Spalio 4-ąją  Kęstučiui sukako  dar tik šešiasdešimt. Vadinasi, žiūrovai dar ne kartą  eis ne tik į jo dokumentinių filmų premjeras, bet ir kiekvieną sekmadienį lauks jo režisuojamų laidų ,,Krepšinio pasaulyje“.

AČIŪ klaipėdiečiams, su kuriais net pusantros valandos kino teatro salėje praleido ir miesto meras Vytautas Grubliauskas, kurie, atrodo, nebuvo nusivylę,  kaip filme parodytas Klaipėdos garbės pilietis Kazimieras Budrys.

Autoriai  DĖKOJA ne ti Kazimierui, bet ir Klaipėdos sportininkų namų vadovui Algirdui Vaicekauskui, už filmo pristatymo uostamiestyje ir visapusišką pagalbą kuriant šią realybės dokumentiką.


Nuotraukose: 
(viršutinėje)  ,,Pagarbos ordino" kavalieriai Kęstutis Bražiūnas, Algirdas Vaicekauskas, Kazimieras Budrys ir Rimantas Cibauskas (dešinėje)

(apatinėje) Klaipėdos ,,Akropolio" IV kino salė buvo pilna žiūrovų, atėjusių pamatyti filmą ,,Jūreivio keliai ... Krepšinio uoste"

www.kaunozurnalistai.lt nuotr.

Ordininkai._Sale._Didele.jpg

ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)