2018-ųjų spalio 6-osios popietę LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis kartu su fotografu žurnalistikos senjorų klubo MES nariu Vladu Dekšniu atvykę pas kaunietį kolegą Petrą Žemkauską, rado jį palinkusį prie kompiuterio. Tai žurnalisto kasdienybė, tačiau šis šeštadienis P.Žemkauskui yra neeilinis, bet dirba, nors ir pasiruošęs priimti svečius…
Lygiai prieš 90 metų Petras atėjo į šį pasaulį Raseiniuose. Vilniaus pedagoginiame institute baigęs lituanistikos mokslus, dirbo pedagogu ir daug rašė. Dabar šis Lietuvos žurnalistų sąjungos narys yra vienas produktyviausių kauniečių.
Neįtikėtina. Prozininkas, poetas, talentingas satyrikas yra net penkiasdešimties (20 vaikiškų) knygų autorius. Tiesa, dėl lėšų stygiaus net dešimt – kol kas ,,ilsisi” kompiuteryje, bet senelis jas išleisti įpareigojo savo vaikaitę Mildą Jakutavičiūtę, kuri dabar yra Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Jubiliatas užaugino dvi dukras, sulaukė penkių vaikaičių ir aštuonių provaikaičių.
Pirmoji apybraižų knygelė ,,Negęstanti ugnis” pasirodė dar 1961 metais. Tačiau kūrybingiausi metai P.Žemkauskui prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje.
Ir šiandien žurnalistas išlikęs toks pat žvalus, kūrybingas, – toks, kai dirbo „Valstiečių laikraščio“, „Tarybinio mokytojo“, „Kauno tiesos“, Kauno rajono laikraščių redakcijose.
Kolega net dvidešimt metų vadovavo Kauno rajono literatų būreliui, kuriame pirmuosius žingsnius žengė poetai ir rašytojai M. Martinaitis, R. Keturakis, V. Palčinskaitė, P. Venclovas, J. Gimberis, V. Rudžianskas, Z. Gaižauskaitė…
Prasidėjus meninių agitbrigadų sąjūdžiui, jis vadovavo Kauno rajono kultūros namų šio žanro entuziastams, rašė scenarijus, pats režisavo programas, net buvo subūręs Kauno XII vidurinės mokyklos mokinių tėvų miniatiūrų teatrą, visur rodė ir savo sukurta miniatiūras.
Savo devyniasdešimtmečio ,,garbei” Petras Žemkauskas parašė penkiasdešimt pirmąją humoro ir satyros knygą ,,Viskas atbulai”. Tačiau kada ji bus išleista – niekas nežino, nes niekas nenori finansiškai paremti leidybą…
Iki solidaus jubiliejaus – gyvenimo šimtmečio, kaip jis juokaudamas sako, liko tik vienas mažas žingsnelis. Todėl reikia skubėti, reikia spėti užrašyti tas mintis, kurios dar vis kirba pasąmonėje ir prašosi viešumo. T
apęs vyriausiu LŽS nariu Kaune, Petras Žemkauskas prisipažino:
,,Tik sulaukus devyniasdešimties man protas prašviesėjo. Juk aš buvau blogas ne tik sau, bet ir kitiems. Troškau garbės, pavydėjau, nesugebėjau kitaip gyventi…”
Žvelgiant į nuo metų naštos prie kompiuterio palinkusį kolegą, pagalvoji: ,,Koks gražus ir protingas yra žmogus, kai jo neapleidžia kūryba!” Ir toliau tiesą kolega rašo:
,,Prigyvenau laikus, kada kiti jau miršta,
Net skaudžios ligos dar neužkankino.
Šešių žmonių jau netektys…
O giltinė – vis dalgio nemėgina!
Net skaudžios ligos dar neužkankino.
Šešių žmonių jau netektys…
O giltinė – vis dalgio nemėgina!
Sakysit, šia tema juokaut negalima?
Aš nebijau satyros dilgėlių!
Tai Dievui ačiū – Jis mane įgalino
Visom jėgom darbuotis, kol galiu! „
Fotografo, LŽS nario Vlado Dekšnio nuotraukose: 90-metis Petras Žemkauskas ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis prasmingo jubiliejaus dieną