2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas Petras Žemkauskas: ,,Tik sulaukęs 90-ties pradedi suprasti…”

www.kaunozurnalistai.lt inf.



Zemk._90_ia_as._Didele.jpg


2018-ųjų spalio 6-osios popietę LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis kartu su fotografu žurnalistikos senjorų klubo MES nariu Vladu Dekšniu atvykę pas kaunietį kolegą Petrą Žemkauską, rado jį palinkusį prie kompiuterio. Tai žurnalisto kasdienybė, tačiau šis šeštadienis P.Žemkauskui yra neeilinis, bet dirba, nors ir pasiruošęs priimti svečius... 





Zemkauskas_90_nauja_Su_kng..jpgLygiai prieš 90 metų Petras atėjo į šį pasaulį Raseiniuose. Vilniaus pedagoginiame institute baigęs lituanistikos mokslus, dirbo pedagogu ir daug rašė. Dabar šis Lietuvos žurnalistų sąjungos  narys yra vienas produktyviausių kauniečių.


Neįtikėtina. Prozininkas, poetas, talentingas satyrikas yra net penkiasdešimties (20 vaikiškų) knygų autorius. Tiesa, dėl lėšų stygiaus net dešimt - kol kas  ,,ilsisi" kompiuteryje, bet senelis jas išleisti įpareigojo savo vaikaitę Mildą Jakutavičiūtę, kuri dabar  yra Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Jubiliatas užaugino dvi dukras, sulaukė penkių vaikaičių ir aštuonių provaikaičių. 

Pirmoji apybraižų knygelė ,,Negęstanti ugnis" pasirodė dar 1961 metais. Tačiau  kūrybingiausi metai P.Žemkauskui prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje.  

Ir šiandien žurnalistas išlikęs toks pat žvalus, kūrybingas, - toks, kai dirbo „Valstiečių laikraščio“, „Tarybinio mokytojo“, „Kauno tiesos“, Kauno rajono laikraščių redakcijose.

Kolega net dvidešimt metų vadovavo Kauno rajono literatų būreliui, kuriame pirmuosius žingsnius žengė poetai ir rašytojai M. Martinaitis, R. Keturakis, V. Palčinskaitė, P. Venclovas, J. Gimberis, V. Rudžianskas, Z. Gaižauskaitė... 










Zemkauskui_90._Dviese__II.jpg
Prasidėjus meninių agitbrigadų sąjūdžiui, jis vadovavo Kauno rajono kultūros namų šio žanro entuziastams, rašė scenarijus, pats režisavo programas, net buvo subūręs Kauno XII vidurinės mokyklos mokinių tėvų miniatiūrų teatrą, visur rodė ir savo sukurta miniatiūras.

Savo devyniasdešimtmečio ,,garbei" Petras Žemkauskas parašė penkiasdešimt pirmąją humoro ir satyros knygą ,,Viskas atbulai". Tačiau kada ji bus išleista - niekas nežino, nes niekas nenori finansiškai paremti leidybą...

Iki solidaus jubiliejaus – gyvenimo šimtmečio, kaip jis juokaudamas sako, liko tik vienas mažas žingsnelis. Todėl reikia skubėti, reikia spėti užrašyti tas mintis, kurios dar vis kirba pasąmonėje ir prašosi viešumo. T
apęs vyriausiu  LŽS nariu Kaune, Petras Žemkauskas prisipažino:

,,Tik sulaukus devyniasdešimties man protas prašviesėjo. Juk aš buvau blogas ne tik sau, bet ir kitiems. Troškau garbės, pavydėjau, nesugebėjau kitaip gyventi..."

Žvelgiant į nuo metų naštos  prie kompiuterio palinkusį kolegą, pagalvoji: ,,Koks gražus ir protingas yra žmogus, kai jo neapleidžia kūryba!" Ir toliau tiesą kolega rašo:

,,Prigyvenau laikus, kada kiti jau miršta,
Net skaudžios ligos dar neužkankino.
Šešių žmonių jau netektys...
O giltinė – vis dalgio nemėgina!

Sakysit, šia tema juokaut negalima?
Aš nebijau satyros dilgėlių!
Tai Dievui ačiū – Jis mane įgalino
Visom jėgom darbuotis, kol galiu! "

Fotografo, LŽS nario Vlado Dekšnio  nuotraukose:   90-metis Petras Žemkauskas ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis prasmingo jubiliejaus dieną


Zemk._90_vienas._didele.jpg



ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)