2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Amžinąjį Atilsį. LŽS narys ADOMAS SUBAČIUS (1928 09 28 – 2018 10 04)

www.kaunozurnalistai.lt inf.


Subacius_A_A__didele.jpg


Vakar netikėtai mirė buvęs ilgametis ,,Šviesos“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Adomas Subačius. Rugsėjo 28-ąją jis sveikai ir darbingai sulaukė savo garbingo 90-mečio. Prie namelio Antagavėje Ignalinos prieigose, kur Adomas su žmona Danute praleisdavo vasaras, plevėsavo Lietuvos trispalvė. Ją spalio 10-ąją Adomas būtų nuleidęs, nes planavo grįžti į Kauną.

Netikėtai niekuo nesiskundžiančiam darbščiam ir kūrybingam senjorui staiga pradėjo silpti jėgos. Ignalinos medikams konstatavus, kad nėra jokios ligos požymių, sūnus Jaunius miegantį tėvelį ketvirtadienį automobiliu išvežė į Kauną. Adomas Subačius jau neprabudo, nes išsipildė sąmojingas ir kandus senjoro pažadas, sulauksiu devyniasdešimt ir ... iškeliausiu.

Adomui Subačiui galime pavydėti tokios mirties. Kaip ir prasmingo tikro Lietuvos patrioto gyvenimo, kai atsisakęs būti partijos nariu, nepakilo karjeros laiptais. Baigęs Vilniaus universitete aukštuosius lituanistikos mokslus (bestudijuodamas jau dirbo jaunimo laikraščio redakcijoje), 1952 metais atvyko į Kauną, tapo ,,Šviesos“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju, kuriuo dirbo net keturiasdešimt metų! 

Vienintelę savo gyvenime darbavietę jis paliko 1992-aisiais. Buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą, kuri, pasak jo, įkvėpė rašyti prisiminimus ir net išleisti dvi knygas ,,Seno Dzūko nuo Ignalinos Seimo rinkimų lapeliai“ ir ,,Seno Dzūko Literatūrinė pica“, pastarojoje įrašyta data: 2018 09 28. Kokie jo knygose autentiški, bet su pašaipa pateikti valstybės gyvenimo epizodai, valdininkų bei eilinių žmonių postringavimai...

Jo talentas, erudicija, darbštumas atsiskleidė ne tik leidžiant mokyklinius vadovėlius, bet ir verčiant knygas iš rusų ir lenkų kalbų, rašant ,,Vagos“ leidyklai novelių antologijas, ypač apie lenkų kūrybą. Adomas Subačiaus į lietuvių kalba išversti A.Rudnickio, S.Digato, V. Žukrovskio opusai prasmingai papildė novelistikos bibliotekėles. 

O ir paties A.Subačiaus kūryba, anot žurnalisto Juozo Kundroto, yra prisodrinta švelnaus humoro ir liaudiškos išminties perliukų neįprasta ignalinietiška šnekta, kurios autorius niekada nepamiršo.

Tėvo pėdomis pasekė ir sūnus Giedrius Subačius – Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius, puoselėjantis toli nuo gimtinės lietuvių kalbą. Sūnus Jaunius Subačius yra KPI auklėtinis – žinomas Kaune programuotojas. Didžiavosi savo sūnumis tėvas, kaip ir juo mylintys vaikai. Visi, kurie pažinojo, kartu dirbo ar bendravo su Adomu Subačiumi arba skaitė jo kūrybą, visada prisimins velionį. 

Paskutinėje savo knygoje Adomas parašė: ,, P.S. Jau esu sakęs, kad mano literatūrinė pica turi paslaptingai stebuklingų galių. Jeigu skaitinėjote gera nuotaika, ji padės jums sulaukti gilios, gražios, nerūpestingos, vaistų ir lazdos nereikalaujančios senatvės. Padėkosite, kai susitiksime Anapus“.

Mes jau dabar už viską dėkojame: Ačiū Jums, mielas Žmogau, buvęs su mumis kartu!



***


Vainikas kalijos II_6.jpg


Velionio Adomo Subačiaus palaikai spalio 6-ąją, šeštadienį, nuo 15 val. bus pašarvoti laidojimo salėje šalia šv. Antano bažnyčios (Radvilėnų pl. 11).

Sekmadienį 14 val. Urna išvežama į Romainių kapines.

***

Mūsų svetainės www.kaunozurnalistai.lt  puslapyje ,,Videoreportažai" po valandos bus patalpintas operatoriaus Vlado Dekšnio paruoštas pasakojimas apie LŽS narį Adomą Subačių,  sulaukusį Ignalinoje savo 90-tojo gimtadienio




ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)