Sakoma, net ir ilgas gyvenimo tarpsnis prabėga kaip viena diena. Apsidairai ir apstulbsti – tau jau devyniasdešimt metų! Rodos, ką tik pradėjai rimčiausius savo darbus, suvokti pamatinių vertybių prasmingumą, gyvenimo grožį, jo sudėtingumą ir jau užkopta į tokią aukštumą! Bet jeigu visą savo gyvenimą buvai su žmonėmis, linkėjai jiems tik gero, stengeisi juos suprasti, dirbai iš visų jėgų, tai ir toji 90 – mečio aukštuma gali būti ir guodžianti, ir drąsinanti, prasminga.
Taip mąstė kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES nariai Jonas Dirsė, Povilas Antanas Kaunas, Vladas Dekšnys (jis ir vairuotojas) bei šių eilučių autorius, keliavę į Ignaliną, kurios pašonėje, jaukiame gamtos prieglobstyje, vasaroja (dar tebevasaroja) Lietuvos žurnalistų sąjungos ir minėto klubo narys Adomas Subačius su žmona Danute, švenčiantis gražų 90 –ties metų jubiliejų. Kaip tokiais atvejais dera, vežėme ir gėlių, ir šiokių tokių dovanų, parūpintų LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininko Vidu Mačiulio, kuris dėl pernelyg didelio užimtumo (tą dieną Šiaulių apylinkės teismas skelbė nuosprendį jo šmeižikui) vykti negalėjo.
Ką ir sakyti, Jubiliatas, nukeliavęs netrumpą gyvenimo kelią, sukrovė įspūdingą darbų bagažą. Keturiasdešimt metų triūsta „Šviesos“ leidykloje vyr. redaktoriaus pavaduotojo pareigose.Adomo gebėjimai, erudicija, intelektas garantavo jam ir aukštesnius postus, tereikėjo tik įstoti į partiją. Tačiau tokio žingsnio žengti neleido sąžinė ir principai.
Leidykloje Jo triūso ženklai itin ryškūs. Ant vyr. redaktoriaus pavaduotojo pečių gulė svarbūs darbai, jų koordinavimas, savalaikis vadovėlių parengimas, kokybė, terminų laikymasis, dar nuolatiniai kontaktai su švietimo ministerija, visokie derinimai… ir begalinė atsakomybė! Tenka pabrėžti, kad Adomas Subačius mielai dalijosi savo žiniomis ir patirtimi su kolegomis, daug kuo padėjęs jauniems leidyklos darbuotojams, redaktoriams.
(Nuotraukoje: Turi ką prisiminti ir papasakotiAdomas Subačius)
Kitas ryškus darbų baras – vertimai. Gera proga priminti, kad Jubiliatas iš rusų, lenkų ir kitų kalbų yra išvertęs įvairios literatūros – kaip žanro, taip ir tematikos požiūriu. Jo vertimai ženkliai papildė populiarias „Drąsiųjų kelių“, „Zenitų“, „Horizontų“ serijas, ilgai gyvavusias Lietuvoje. O jeigu prisiminsime ir „Vagos“ leidyklos leistų novelių antologijų seriją, pristačiusią mūsų skaitytojams geriausius Europos šalių šio žanro pavyzdžius, tai pamatysime, kad Jubiliato deramai prisidėtair čia, ypač leidžiant „Lenkų novelių“ antologiją.
Išverstos Adolfo Rudnickio, Stanislovo Digato, Vaichecho Žukrovskio opusai gražiai papildo ir paįvairina spalvingą lenkų novelistikos paletę lietuvių kalba. Bet apie vertimo darbą Jubiliatas niekam nėra gyręsis, kaip ir apie išleistas originaliosios kūrybos knygas, kad ir tąja ilgoko pavadinimo – „Seno Dzūko nuo Ignalinos Seimo rinkimo lapeliai – dienos šviesą išvydusią prieš dvejus metus.
Tie „lapeliai“ prisodrinti švelnaus humoro ir liaudiškos išminties perliukų, byloja ignalinietiška šnekta, kurios autorius niekada nėra pamiršęs. „Vos tik įkeliu koją į gimtinę (Jo gimtasis Maksimonių kaimas tarp Ignalinos ir Daugėliškio), burna taip ir atsiveria ignalinietiškam žodynui“, – yra prisipažinęs Adomas.
Netikėta mums buvo ir nauja knyga – „Seno Dzūko Literatūrinė pica“, kuria buvom apdovanoti atsisveikinant. Šios knygos keliolika egzempliorių paslaptingai tūnojo kartoninėje dėžėje. Matyt, jos parsigabentos iš kaunietiškos spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ jubiliejaus išvakarėse.. Buvome tokio netikėtumo maloniai nustebinti, autorių pasveikinome.. Apie ją kol kas savo nuomonės dar neturime. Bet šmaikštus knygos atvarte tekstas žada smagų pabendravimą su dar dažais kvepiančiu leidiniu.
Jubiliatas yra aktyvus kauniečių žurnalistikos senjorų klubo MES narys, visada yra laukiamas sueigose. Su kolegomis bendrauja be pozos ir patoso, geraširdiškai besišypsantis, tik gero linkintis kitam, turintis sveiko humoro jausmą.(Nuotraukoje: Žurnalistas Juozas Kundrotas su vyro jubiliejumi pasveikino ir jo žmoną Danutę)
Mums besišnekučiuojant, Jubiliatą, kuris buvo gerai nusiteikęs, smagiai šmaikštavo, aplankė ir pasveikino jo pirmos eilės (taip buvo pabrėžta) pusbrolis Juozapas (tokiu vardu mums prisistatė) su žmona Dangira. Jubiliatas džiaugėsi: šeimas sieja šilti , nuoširdūs giminystės saitai, ir tai teikia dvasinės stiprybės, šviesesnio būvio.
Išsijuosę triūsė Jonas Dirsė ir Vladas Dekšnys. Jų telekamerų fotoobjektyvų „akys“ fiksavo viešnagės akimirkas bei nepakartojamus gamtos vaizdus, kurie supo Jubiliato Adomo Subačiaus ir jo žmonos trobą, kurioje, niekam negirdint, sukuriami gražūs darbai.
Linkėdami geros sveikatos, ilgo gražaus gyvenimo ir neblėstančio kūrybinio įkvėpimo, sugiedojom „Ilgiausių metų“. To nuoširdžiai Jubiliatui linki ir Kauno apskrities skyriaus žurnalistų bendrija.
Nuotraukose:
(viršutinėje) Kauniečiai žurnalistai devyniasdešimtmečiui kolegai įteikė puikų dailininko Andriaus Mačiaus paveikslą, tapytą Nemuno ir Neries santakoje 1976 metais, kurį išsaugojo ir Adomui dabar padovanojo LŽS narys Jonas Dirsė
(apatinėje) Adomo Subačiau giminaičiai ir kauniečių senjorų klubo MES nariai
LŽS nario Vlado Dekšnio nuotraukos
