2018 m. gruodžio 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Povilas Sigitas Krivickas. Nešukuotos mintys tarptautinės senjorų dienos išvakarėse

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys


Krivickas_ir_Motiej__niene_II.jpg















Kaip pasiekti laimės būti drauge?

O kurgi net tolokai pagal gimimo datas nutolusių kartų sąlyčio taškai? Pirmiausia – juk gyvename tame pačiame laike. Visi tą pačią minutę ir valandą. Čia verta prisiminti Alberto Einšteino posakį: „Nesijuok iš seno, – pats toks būsi. Jei pasiseks!“ Kaip pasiekti savitarpio supratimo ir laimės būti drauge, turime trokšti visi be išimties. Tam mus turi jungti bendri siekiai, bendri pomėgiai, bendra atjauta. Ne tik jaunimo senimui, bet ir senimo jaunimui, kuris dažnai jaučia sielos tuštumą dėl patyrimo ir nuovokos stokos. Gal iš to tas patrakėliškas svaiginimasis ne tik alkoholiu, narkotikais, bet ir iki beprotybės bukinančia trankia ”bumnčikų” muzika, kuri ne tik kelia agresiją, bet ir naikina smegenų ląsteles, sekina intelektą bei menkina klausą? O kai svaigalai susijungia su beprotišku automobilių greičiu, tai laimime „aukštą“ vietą Europoje pagal ratuotų mirtininkų skaičių. 

Neveltui tarptautinė organizacija AGE platform Europe, kuriai nuo 2004 metų priklauso ir Lietuvos pemsininkų sąjunga „Bočiai“, kartu su vadovaujančiomis ES institucijomis atkreipia dėmesį į šią skaudžią Lietuvos problemą ir rimtai rūpinasi dėl reikalavimo įvesti būtiną absoliutų vairuotojų blaivumą bent iki 21 metų. Būtina iš apkvaitusių sėdusių už vairo potencialių žmogžudžių ir savižudžių atimti ne tik automobilius ir teisę vairuoti ilgiems metams, bet ir neišvengiamai tupdyti juos už grotų, kas iš jų dar liko gyvas. “Nihil similius est insano, quam ebrius”, – yra pasakęs senovės romėnų išminčius Plautas. (Niekas nėra toks panašus į beprotį kaip girtas žmogus). Ir čia vėl grįžta atmintin Einšteinas: “Du dalykai yra begaliniai – Visata ir žmogaus kvailumas; aš nesu tikras dėl Visatos.”

EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJOS 21 straipsnis skelbia: Draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. 34 straipsnis: Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugą pagal Bendrijos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles ir praktiką motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, esant išlaikytiniu ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.

Gražios deklaracijos, bet kaip įvairiose šalyse jos skirtingai įsisąmonintos ar būna labai toli nuo tikrovės… Kiek joms įgyvendinti reikia kantrybės, atkakalumo, nepamirštant ir Valstybės turimų svertų. Šiuokart tik glaustai išvardinsime AGE platform Europe veiklos kryptis: socialinė politika; diskriminacija; pensijos; socialinė atskirtis ir skurdas; įdarbinimas; sveikata (arba tiksliau – kas dar iš jos liko); nepriklausoma buitis ir jos patogumas; mokymasis visą gyvenimą. Deja, vyresnio amžiaus žmonės diskriminuojami visoje Europoje. Pirmiausia dėl savo amžiaus. Šiai blogybei įveikti stengiamasi pasitelkti įdarbinimą ir mokymąsi, kultūrą ir švietimą. Ar ne pasityčiojimas – dauguma mizeriškų pensijų Lietuvoje? Viena šlykščiausių diskriminacijos formų – teroras prieš kaimo senukus.

Kas suteikia optimizmo?

Argi mus turi vienyti tik alus, paviršutiniški malonumai ir kruvinos sensacijos? Ką ir kaip dažnai girdime, skaitome, matome per televizijas apie mūsų pasaulinio lygio lazerių fiziką, apie stebukladarius medikus, apie mokslininkus užsienyje, apie jaunąjį matematiką, laimėjusį aukso medalį pasaulinėje olimpiadoje? Tai, atseit, kruvinomis sencacijomis atbukintai “plačiąjai visuomenei” nėra įdomu ir populiaru, o tuo pačiu ir neperkama. O juk žurnalistika gali būti ne vien kandančioji, bet ir guodžiančioji. Tai patvirtino tik ką įvykęs Romos Popiežiaus vizitas. 

Linksmesnė tema yra apie senjorų mokymą kompiuterinio raštingumo ir per tai atsirandančias galimybes paįvairinti savo kasdienybę ar net grįžti į darbo rinką. Kaip sakė senovės romėnai, Nulla aetas ad discendum tarda (Joks amžius nevėlus mokytis). Malonu prisiminti, kad Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ iniciatyva ir rūpesčiu mūsų šalies miestuose ir rajonuose vyko kompiuterinio raštingumo kursai senjorams. Jie sulaukė didelio susidomėjimo iš beveik pusantro tūkstančio uolių žilagalvių studentų. Daugelis jų pareiškė, kad dabar gali internetu bendrauti su vaikais ir anūkais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bei geriau vieni kitus suprasti.
Ne nuo mūsų priklausė atėjimo į šį pasaulį data, o nuo tų, kas mus iškvietė. Net ir subrendus, prabėgus daugeliui metų, knieti kuo daugiau sužinoti apie savo pirmtakus ir palikti vertingus pėdsakus palikuonims. Todėl ypač svarbus yra šeimos archyvų (rašytinių, fotografinių, garso ir vaizdo įrašų) tvarkymas. Taip vyksta ėjimas ir į bendrąją istoriją: ji tebelieka aktuali nuo šeimos iki technologijų ir meno. Tai padeda įveikti nuobodulį ir suteikia optimizmo nelengvomis gyvenimo akimirkomis. 

* * *
Dabar pasakysiu, kur panaudota mūsų visų Nobelio taikos premija. Jos sumą (930 tūkst. Eurų) ES skyrė projektams, kuriais padedama per karus ir konfliktus nukentėjusiems vaikams. Į šį apdovanojimą įpintas ir neabejotinas Lietuvos, visavertės ES narės, indėlis. Taip, turime prieš šimtą metų gimusią ir prieš 28-rius atkurtą nepriklausomybę, kuri buvo labai geista, bet, deja, kartais atrodo gana keista. Pavyzdžiui, keistoka, jog kai kurie iš tų, kas savo parašais patvirtino grįžtant antrąją nepriklausomybę, noriai priėmė kaip dovaną žemės sklypus. Taigi už patriotizmą patys atsilygino sau natūra. 

Dar kai kurie nepriklausomybės šaukliai, užuot įsikūrę iš valstybės gautuose sklypuose, sugebėjo keliais šimtais tūkstančių litų ar eurų pasipelnyti iš savo privilegijos. Vos gavęs sklypą, jį gana greitai naujiems savininkams "perleido" ne vienas signataras. Ar žemė per valstybę neturėtų priklausyti visiems jos piliečiams – kaip oras ir vanduo? Pati valstybė ją ir nuomotų pageidaujantiesiems – keleriems arba keliasdešimčiai metų. Kaip manote, godotini Nobelio taikos premijos laureatai? 


Nuotraukoje: Publikcijos autorius dr. V.Kudirkos premijos laureatas Povilas Sigitas Krivickas ir žurnalistikos veteranė, 2018 metų Petro Babicko premijos laureatė Virginija Motiejūnienė

www.kaunozurnalistai.lt nuotr.


Vladimiras BERESNIOVAS:
EPIGRAMOS


Aleksui DABULSKIUI
Skundžias Alekso žmona, –
Vien satyros negana...

Jurgiui GIMBERIUI
Rašo, paišo ir kitaip kuria
Jurgis ne pagal kepurę.

Vidmantui KIAUŠUI
Lyrikos „biškis“, satyros „biškis“, –
Ir še tau Elmiškis.

Eimantui KLUSUI
Susigaudo ne kiekvienas glušas
Iš ko šaiposi Rimantas Klusas.

Vyteniui NEVERDAUSKUI
Lengviau ūkininkui, šeimininkei, meistrui
Patarti nei pačiam žemę arti.

Gintarui PATACKUI
Kalta ne lyrika, o kavinė,
Kad paaky mėlynė.

Laimonui INIUI
Kai Lietuvoj
Slapta veikė
Knygnešys
Jurgis Bielinis
Buvo aišku,
Kad greitai gims
Rašytojas
Laimonas Inis
- - -
Su „Nemuno“
Vardu
Prabėgo
Metai...
Net graudu.

Kas yra kas
Truputį aukštaitis,
Truputį žemaitis,
Truputį dzūkas,
Truputį suvalkietis.
Kartu sudėjus –
Esu kaunietis.

Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...

Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.

Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...

Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“







KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)