Nevienoje auditorijoje sakiau, rašiau ir dar sykį pakartosiu, kad esu Nobelio taikos premijos laureatas. Nereikia žiūrėti į mane, lyg į nusileidusį iš Mėnulio, ar mintyse sukinėti pirštą prie smilkinio. Skubu jums priminti, kad tiek jūs, šias eilutes skaitantieji, tiek ir visi Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES) gyventojai yra tos garbingiausios premijos laureatai
Juk Nobelio taikos premijos komiteto 2012 metų pranešime paaiškinta, jog taip nuspręsta atsižvelgiant į stabilizuojantį ES vaidmenį, dėl kurio iš didžiosios žemyno dalies pasitraukė karai ir įsivyravo taika. Svarbiausias ES laimėjimas, komiteto nuomone, yra sėkminga kova už susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.
ES veikla įkūnija tautų brolybę, t. y., atitinka kriterijus, kuriuos Alfredas Nobelis nurodė savo testamente 1895 metais. ES – tai 21-oji tarptautinė organizacija, pelniusi apdovanojimą nuo 1901 metų. O kas yra toji ES, jei ne mes, joje gyvenantieji?
Kokią košę užvirė Jungtinė Karalystė?
Europos Sąjungoje šiuo metu yra 508 mln. gyventojų. Europos Sąjungos dalis pasaulio bendrajame vidaus produkte tais 2012 m. buvo apie 23 proc. pagal nominaliąją vertę (16,6 trln. dolerių). Panašiai yra ir dabar. Taigi Europa, santykinai lyginant su kitais, yra turtingiausias žemynas.
Jungtinė Karalystė (JK) 2017 m. kovo 29 dieną aktyvavo Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėjo oficialias derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Tai yra pirmoji valstybė, pasitraukianti iš Bendrijos po to, kai referendume 52 proc. britų išreiškė norą tai padaryti. 2018 m. sausio 17 d. Jungtinėje Karalystėje 65,5 mln. gyventojų. Bet jie netaps visišku minusu visai ES. Ir dar toli gražu neaišku, kaip bus su tuo „Brexitu“. Žanas Klodas Junkeris, Europos Komisijos pirmininkas, išreiškė tikėjimą, kad JK vėl prisijungs prie ES po „Brexito“. Jis taip pat priminė, kad JK vis dar gali ir atšaukti šį apsisprendimą. ES sutartis numato ne tik išstojimo, bet ir įstojimo galimybę.
„Kai britai išeis pagal 50 straipsnį, vis dar liks 49 straipsnis, kuris leidžia sugrąžinti narystę ir man tai patiktų“, – kalbėjo jis. Ar tai patiktų kitoms 27 valstybėms, ES narėms? Daugumai, atrodo, patiktų. Dėl darbo vietų, įnašų į bendrą kasą ir išmokų iš jos dydžio, nes tai, be abejo, atsilieptų ir atsilieps net pensijų bei kitiems mokėjimams ir tiems, kurie jau patys užsidirbti nebegali. O tokių ES šiuo metu yra apie 150 mln. Prašmatniau vadinamų senjorų po „Brexito“ liktų apie 120 mln. Jie visi tebebnorės valgyti, gydytis ir bent kuklių malonumų. O kokios pensijos daugumai mūsų Lietuvėlėje? Aha, žinome…
„Ar stačiusiems piramides vergams Egipte buvo mokama pensija? – klausiama viename anekdote. – Ne, – O Romoje, Koliziejaus statytojams? – Irgi ne. – Dabar matote (sako didžioji valdžia), kad pernelyg sparčiai nekeldami pensijų ir nuosekliai ilgindami pensinį amžių mes vadovaujamės ilgaamže užsienio patirtimi.“
Kas pirmiausia rūpi Europos senjorams?
Mūsų žemyne santykinai daugėja pagyvenusių žmonių. Dėl to didėja įtampa surenkant lėšas pensijoms, pašalpoms išmokėti. Ką daryti? Kaip skatinti senjorų ir jaunimo bendrą veiklą ir abipusį supratimą? Paskaitykime ilgoką citatą: „Tie, kas atmeta senatvės galimybę reikštis kokioje nors veikloje, nepateikia jokių argumentų ir panėši į žmones tvirtinančius, jog vairininkas per navigaciją nieko neveikiąs, kai tuo tarpu vieni kopią į stiebus, kiti lakstą po denius, treti išsemią sutras, o šis su vairu rankose tik sėdįs sau ramus laivagalyje. Taip, jis nedaro to, kuo užsiima jaunimas, o dirba kur kas svarbesnį darbą! Ne įstanga, ne greitumu, ne kūno miklumu nudirbami svarbūs darbai, bet išmanymu, autoritetu, protu, o jie iš senatvės ne tik neatimami, bet būna net stipresni.“
Išmintingai pasakyta, ir dar toliau: „ Lygiai kaip seni žmonės džiaugiasi jaunaisiais, apdovanotais geromis savybėmis, tai ir senatvė tų, kuriuos jaunuomenė gerbia ir myli, darosi lengvesnė, lygiai kaip ir jauni žmonės džiaugiasi senųjų pamokymais, kuriais jie būna kreipiami prie dorybių puoselėjimo, ir aš puikiai suprantu, jog ir pats jums, ir jūs man esate malonūs.“
Kas taip sakė? Markas Tulijus Cireronas savo “Pokalbiuose apie senatvę ir bičiulystę” likus dar 44 metams iki mūsų eros, t. y., daugiau kaip prieš du tūkstantmečius. Mokėkime džiaugtis jaunaisiais, o ne vien jiems priekaištaukime. Mūsų amžininkas, buvęs Japonijos ministras pirmininkas Junichiro Koizumi mėgsta kartoti aforizmus iš Konfucijaus tyrinėtojo Issai Sato (1772 – 1859) esė rinktinės “Genshi shiroku”: “Kas mokosi jaunystėje, subrendęs nuveiks didelius darbus. Kas mokosi subrendęs, nenusilps sulaukęs senatvės. Kas mokosi senatvėje, to neįveiks mirtis.” – „Vargu ar yra didesnis pasitenkinimas už pasitenkinimą kuriant“, – yra pasakęs rusų rašytojas Nikolajus Gogolis. „Gražios melodijos griežiamos ir senu smuiku“, – sakė anglų rašytojas Samuelis Batleris. Kurkime, ką sugebame. Tai aktualu visoms kartoms, kurios dar yra šiapus Amžinybės slenksčio.
(Publikcijos tęsinys mūsų svetainės ,,Komentaruose”)
Nuotraukose:
Lietuvos žurnalistikos senjorai ir publikacijos autorius Povilas Sigitas Krivickas, kuriam įteiktas medalis ..Už nuopelnus žurnalistikai”
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
