Gyvenimas dažnai yra dykuma, sunku keliauti per gyvenimą, bet jei mes pasitikime Dievu, tas kelias gali tapti gražus, platus it greitkelis. Tiesiog reikia niekuomet neprarasti vilties ir nepaliauti tikėjus visada, nepaisant nieko. Kai esame vaiko akivaizdoje, nors turime daug problemų ir sunkumų, bet mes šypsomės, nes prieš save matome viltį: vai¬kas yra viltis! Šitaip ir gyvenime galime įžvelgti vilties kelią, leidžiantį mums rasti Dievą – Dievą, dėl mūsų tapusį Kūdikiu. Jis privers mus šypsotis, Jis duos mums viską! (2016 12 07)
Gal galime mąstyti apie Dievą kaip apie glamonę, kuri išlaiko mus gyvus, pirmiau kurios nėra nieko? Glamonę, nuo kurios niekas, net mirtis negali mūsų atskirti? Ar mąstome apie Jį tik kaip apie didžią Būtį, visus dalykus sutvėrusį Visagalį, Teisėją, kontroliuojantį kiekvieną veiksmą? Žinoma, visa tai teisinga. Tačiau tik tuomet, kai Dievas yra meilė, viršijanti visus mūsų jausmus, anų žodžių prasmė įgyja pilnatvę. Tuomet jaučiamės laimingi, net jei ir truputį sutrikę, nes Jis apie mus galvoja, o