2019 m. gruodžio 9 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Fotografija nuolat kelyje. LŽS ir NŽKA nario P.S.Krivicko pastebėjimai

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Fotokelyje_didele_1.jpg


2018-ųjų rugsėjo pradžioje Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ ir Neringos mieste vėl viešpatavo kasmetinis tarptautinis fotografų seminaras.

Visą savaitę buvo rengiamos meninės dirbtuvės, skaitomos paskaitos, vyko parodų atidarymai, menininkų prisistatymai, knygų pardavimai ir aptarimai, fotoateljė po atviru dangumi, naktinės projekcijos Nidos viešosiose erdvėse. Ypač buvo laukiami neformalūs susitikimai su seminaro lektoriais ir svečiais tęstiniame renginyje „Nida off 2018“. 

Kartu su Neringos kultūros ir turizmo centru vėl surengtas konkursas „Fotografuojame Nidoje“. Fotomenininkui, atskleidžiančiam pajūrio tematiką, įteikta Neringos miesto Mero premija. Tradiciniu tapo šios savivaldybės sprendimas taip įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą bei nuoseklų unikalaus krašto garsinimą.  

Įspūdžius iš Nidos, kur vyko seminaras, mūsų svetainės skaitytojams pateikia, LŽS ir NŽKA narys, Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys Povilas Sigitas Krivickas. 


1.  „Prieš vėją“ arba skulptūra iš fotografijos 
Kai pajudėjome iš Vilniaus geležinkelio stoties, atmintyje aidėjo Duke‘o Ellingtono (1900-1971) džazo klasika „Take the A train“ („Sėsk į traukinį A“). Užpernai vėl teko lankytis Niujorke ir važiuoti po žeme, kur gimė ta melodija. Ją 1939 metais sukomponavo jaunas nežinomas Pitsburgo muzikantas Billy‘s Strayhorn‘as. Jį pasikvietė į savo orkestrą D. Ellingtonas, nusiuntė pinigų kelionei į Niujorką ir parašė, kad pasiekti jo namus galima važiuojant požeminiu traukiniu A. Tas nurodymas įkvėpė jaunąjį kompozitorių sukurti melodiją, tebeaidinčią ir šiandien visame pasaulyje. Dabar ji niūniavosi, analogiškai tariant, kai riedėjome traukiniu K, tai yra – į Klaipėdą.

Nebeįmanoma nuo studijų Vilniaus universitete suskaičiuoti, kiek kartų pirmyn–atgal dardėta šiuo geležiniu keliu. Dar tais laikais, kai važiuoti kietame plackartiniame vagone tekdavo kiaurą naktį, kartais net negavus vietos prigulti. Tačiau šiandien mūsų kelionės tikslas – anaiptol ne Klaipėda. Dar turėjome persikelti į Smiltynę, o po to – nukakti iki Nidos. Ten vėl ėmė šurmuliuoti ir marguoti savaitinė optinio meno akademija – Nidos kasmetinis tarptautinis fotografų seminaras. Jau 41-asis. 

Toji Strayhorno-Ellingtono melodija nepabaigiamose klajonėse po Ameriką lydėjo nenuoramą rašytoją Jacką Kerouacką (1922-1969), kurio romano „Kelyje“ pavadinimas tinka ir Lietuvos fotografijos keliui. Jo pradžia Verkių dvare sutapo su šviesoraščio išradimo oficialiu paskelbimu Prancūzijos mokslų akademijoje 1839 metais, taigi lygiai prieš šimtmetį iki garsiosios melodijos. Tas kelias tęsiasi iki šiol ir drieksis po mūsų. Jame būta įvairių etapų, sutampančių su visuomenės ir technikos raida. Pastaroji ypač įdomi – nuo šviesai mažai jautrių dagerotipo vienetinių plokštelių iki multimilijoninių skaitmeninių laikmenų, kai nebereikia jokios šlapios chemijos.





Fotokelyje_II.jpgVaizduojamojo meno prasminio ir techninio nuolatinio vyksmo tema šviežius įspūdžius vežėmės į Nidą iš Vilniuje Prospekto galerijoje veikusios parodos „3Dvs2D“ (plačiau išsireiškiant, tai erdvinio trijų matavimų vaizdo priešpastatymas plokštuminiam dviejų matavimų vaizdui).

Pasak parodos kuratoriaus Gyčio Skudžinsko, pasaulio atvaizdavimo, suvokimo ir apibūdinimo istorija – tai nesibaigianti dvimatės ir trimatės sąrangų kova. Panašiai, kaip nuo Antikos laikų vykęs disputas – Žemė apvali ar plokščia, kol Mikalojus Kopernikas planetą ne tik suapvalino, bet ir pasiuntė skrieti aplink Saulę. Parodoje dalyvavo vaizduojamojo meno kūrėjai: Danas Aleksa, Arūnas Gudaitis, Aistė Kisarauskaitė, Arūnas Kulikauskas, Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn‘as, Tomas Martišauskis, Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, Gytis Skudžinskas, Gintautas Trimakas.

Patogiai murksodami ekspreso minkštasuolyje, planšetinio kompiuterio ekrane per wi-fi bevielį ryšį matome ir „pasisaviname“, pasak vienos išmoningos menotyrininkės, pernykščio seminaro vaizdus bei šiemetinio programą. Ji prasideda meninių dirbtuvių trijų vedėjų – suomės Elinos Brotherus, vilniečio Gintaro Trimako ir italės Valentinos Abenavoli – pristatymais. Vos nuvykę Nidon, pirmiausia patrauksime į Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos paviljoną. Ten pirmasis meistriškumo pamoką pradėjo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintautas Trimakas. 

Kaip primena seminaro programinis bukletas, kūrybingas fotografas, konceptualus menininkas, fotografijos tyrinėtojas bei eksperimentatorius G. Trimakas yra atgaivinęs senąsias fotografijos technologijas ir pavertęs tai reikšmingu judėjimu. Jis fotografavimą įprasmina kaip meninę bei socialinę akciją. 

Pasiekę Nidą, visada laikomės tradicijos: kylame į Parnidžio kopą su Saulės laikrodžiu. Nuo ten galima iš vieno taško apžvelgti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. Kopdami pakeliui sutinkame visam pasauliui žinomą žmogų. Tiesa, jau bronzinį, sukurtą klaipėdiečio menininko Klaudijaus Pūdymo. Skulptūroje „Prieš vėją“ pavaizduotas palinkęs žengiantis Jean‘as Paul‘is Sartre‘as (1905 – 1980). Tai antra skulptūra pasaulyje pagal tą pačią Antano Sutkaus 1965 metų fotografiją (pirmoji – prie Prancūzijos nacionalinės bibliotekos Paryžiuje). 

Drąsaus ir užsispyrusio būta žmogaus, dažnai ėjusio prieš vėją – fizinį ir ideologinį. Ypač, kai J. P. Sartre‘as atsisakė 1964 metais skirtos Nobelio literatūrinės premijos, norėdamas likti visiškai laisvas ir neįsipareigojęs. Skulptūra atkartoja vieno žymiausių XX amžiaus filosofo egzistencialisto nuotaikas Neringoje, kuomet 1965-ųjų liepą jis čia lankėsi kartu su rašytoja Simone de Beauvoir. Šias nuotaikas tuomet užfiksavo juos lydėjęs jaunas 26 metų fotomenininkas Antanas Sutkus.

Neringos kopomis einančio, su smėliu ir vėju kovojančio žmogaus įvaizdis tapo neatsiejama, pasaulyje atpažįstama, paties J. P. Sartre‘o atminimo dalimi, lydinti šio mąstytojo kūrybą ar tekstus apie jį. Šis fotografinis ir skuklptūrinis įvaizdis, gimęs Neringos kopose, tikrai prisidės prie Neringos kurorto populiarėjimo tarp Prancūzijos piliečių bei kitų rašytojo gerbėjų. 

Kaip skaičiuoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Neringoje jau pastebima gausėjant prancūzų turistų, tad ši skulptūra pretenduoja tapti patraukliu jų lankymosi kurorte akcentu. Prasmingai simboliška fotomenininkų seminarui, kai ne skulptūra įkvepia fotografiją, o šviesoraščio kūrinys tampa skulptūrinio portreto priežastimi.

(Povilo Sigito KRIVICKO pasakojimo ,,Fotografija nuolat kelyje" tęsinys - mūsų svetainės puslapyje ,,Komentarai")

Fotografijos:

(viršutinėje) Klaudijaus Pūdymo sukurta skulptūra „Prieš vėją“ pagal Antano Sutkaus fotografiją „J. P. Sartre‘as Neringoje. 1965 m.“ 

(vidurinėje) . Vieno seminaro rėmėjų SONY atstovai suteikia galimybę išbandyti naujausią jų firmos gaminamą aparatūrą. 

(apatinėje) Neringos miesto meras Darius Jasaitis (antras iš kairės) mėgsta bendrauti su seminaro dalyviais.


Povilo Sigito Krivicko nuotraukos



Fotokelyje_2_didele.jpg



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)