2019 m. birželio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vasariškai puiki žurnalistės Marijanos Jasaitienės ,,Sveikata“!

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Unikauskas_3_didele.jpg



Rugpjūčio 14-ąją, kaip ir kiekvieną svaitės antradienį, ,,Kauno diena“ išleista su tradiciniu priedu ,,Sveikata“, kurį seniai pamėgo skaitytojai. 

Šiandieninės ,,Sveikatos“ redaktorė Aušra Garnienė, nes nuolatinė priedo vadovė ir kūrėja, apdovanota LŽS medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai“, redaktorė Marijana Jasatienė atostogauja Lietuvos pajūryje. 

Į Juodkrantę kolegė Marijana Jasaitienė išvyko rami, nes laiku išleido devynioliktąjį vasarišką žurnalo ,,Sveikata“ numerį, kurį dar galima įsigyti spaudos pardavimo vietose (prenumeratoriai jau spėjo ir perskaityti). 

Kaip visada kaunietės žurnalistės ,,Sveikata“ yra gera, įdomi, naudinga (leidinio devizas: Sveikame kūne - sveika siela). Visiems įdomu, ar naujausios technologijos saugiau ir greičiau gydo vėžį, ką daryti, jeigu prasidėjo stuburo ir raumenų skausmai, ar yra pavojingi kompiuterinės tomografijos tyrimai? Apie tai žurnale – aktualūs specialistų komentarai.

Įdomūs straipsniai ir apie kūdikio besilaukiančias motinas, nosies plastikos operacijas, kaip apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio. Ar žinote, kad mokėjimas plaukti – nėra saugumo garantas, o darbas ir akiniai tiesiog nesuderinami? Šešiasdešimt šešių puslapių žurnale ,,Sveikata“, išleistame 31000 egzempliorių tiražu, yra daug temų ir problemų. Ir visa tai – žurnalistės Marijanos Jasaitienės nuoširdaus triūso, nuolatinių kūrybinių ieškojimų ir atradimų rezultatas!

Žurnalo viršelyje – kauniečio LRT televizijos laidos ,,Klauskite daktaro“ vedėjo, prof. Alvydo Unikausko nuotrauka ir net penki puslapiai, skirti visoje Lietuvoje gerai žinomam medikui. Pateikiame kelis žurnalistės klausimus ir prof. A.Unikausko atsakymus:





Unikauskas_1_II.jpg- Kaip jūsų gyvenime atsirado televizija?

- Prieš penkerius metus, vieną rugpjūčio pabaigos dieną, gal 11 val., ramiai sau gulinėjau ir leidau paskutines savo laisvės dienas, nes netrukus turėjo prasidėti paskaitos studentams.

Suskamba telefonas. Atsiliepiu, skambina rezidente, klausia, ar gali duoti mano telefono numerį TV3 televizijai. Ji trumpai paaiškino, kad televizija mane nori pakviesti į laidą. 

Pirma mano mintis - turbūt nori, kad pakalbėčiau apie kažką, gal apie skausmus. Netrukus man paskambina naujo projekto vadove prisistačiusi moteris ir sako: norime susitikti, pasikalbėti.

Aš laisvas tuo metu, į darbą eiti nereikia. Kodėl gi ne? Susitinku po pietų su prodiuseriu Justinu Milušausku. Jis man sako: norim pakviesti jus į laidą. Sakau: gerai. Kada laida ir apie ką bus kalbama? Sako: ne. Aš noriu jus pakviesti kaip laidos vedėją. Iš pradžių net nesupratau, kas man siūloma. Tik paskui suvokiau. Prieš sutinkant, mano pagrindinis klausimas buvo: ar laidose bus vaistų reklama? Buvau užtikrintas, kad mano laidose to nebus, todėl ir sutikau. Dabar suprantu, kad man visą laiką knietėjo kalbėti, pasakoti savo žinias, atrodė, kad turiu ką įdomaus pasakyti.

- Jūs patekote į televizijos virtuvę, į patį jos centrą, į kasdienę laidą. Kas jus nustebino? Kas šokiravo?

- Tai visiškai kitas pasaulis. Mano vaidmuo televizijoje kartais man asocijuojasi su šizofrenija (juokiasi). Aš televizijoje ir aš ligoninėje. Tai du skirtingi pasauliai. Ekrane aš kitoks, elgiuosi kitaip, bet tai diktuoja aplinkybės.

Taip, aš matematikas, mėgstantis punktualumą, aiškumą, greitį, o televizija man iš pradžių (ir netgi retkarčiais lig šiol) atrodo toks chaotiškas, kažkur erdvėje egzistuojantis reiškinys. Daug judėjimo be tvarkos. Tačiau vidinio konflikto neišgyvenau. Man tiko. Tikėjausi, kad neprapulsiu, ir neprapuoliau. Dabar girdžiu sakant, kad esu televizijos žmogus. Tačiau apie save taip niekada negalvojau.

Šį tą naujo atradau: tą keistą kamerų ir filmavimo poveikį sau. Ateini blogos nuotaikos, viduje katės su šunimis pjaunasi, esi pavargęs. Atsistoji prieš kameras, ir staiga viskas persijungia. Pradedi šypsotis, juokauti, bendrauti ir staiga suvoki, kad viskas gerai.




Unikauskas_2_II.jpg

- Kokią buvimo televizijoje prasmę įžvelgiate?

-Aš labai viliuosi, kad padedu auginti naują kartą. Mūsų laida ugdo vaikus, kurie mus girdi, kuriems mes patinkame ir kurie dar nesugadinti stereotipų. Jie jau negalvoja, kad būtina daug kartų per dieną valgyti, kad riebalai yra besąlygiškas blogis. Jie žino, kad būtina daug judėti, pakankamai miegoti ir panašiai. Jie, padedami mūsų laidos, auga turėdami kitokį suvokimą apie save, mitybą, gyvenimo būdą. 
Deja, tai, ką per pastaruosius 40 metų su mumis padarė maisto pramonė, yra baisu.

-Koks jūsų gyvenimas tapo atsidūrus televizijoje? Kas pasikeitė?

-Žmona prašo nupirkti parduotuvėje ledų, o aš jai sakau: negaliu, nes visi pamatys, kad daktaras perka tai, ko pats nepataria valgyti. Prie manęs žmonės dažnai prieina, klausia patarimų. Būna, kad paprašo kartu nusifotografuoti. Neatsisakau. Kodėl gi ne? Kita vertus, nebesu inkognito. Džiaukitės, kurie galite turėti šią prabangą. Labai saugau savo asmeninį gyvenimą, savo šeimą, žmoną, kuri labai brangina savo privatumą.

- Ar jūs pats laikotės tų gyvenimo tiesų, kurias dėstote savo žiūrovams?

- Jeigu gyvenčiau vienas, laikytis būtų lengviau. Kai po vienu stogu glaudiesi dviese, turi derintis vienas prie kito pomėgių ir požiūrio. Būna, kad maisto atžvilgiu padarau nusikaltimą, bet dažniausiai laikausi taisyklingos mitybos principų. Žmona man labai padeda ir atsižvelgia į tai, ko aš pageidauju. Žmona - mano angelas sargas, svarbiausias žmogus.

Nuo ko priklauso žmogaus sveikata? Nuo keturių ingredientų: mitybos, judėjimo, miego, streso kontrolės. Tai esminiai dalykai. Dar vienas mano pastebėjimas, kokius vyrus renkasi moterys. Anksčiau galvodavau, kad vienas svarbiausių dalykų yra vyro humoro jausmas. Dabar jau galvoju, kad palankiausiai moterys žiūri į tuos, kurie yra atsparūs stresui. Su tokiu vyru moteris gali kurti šeimą, pradėti vaikus, statyti namą ir t.t. Jeigu vyras gerai atlaiko stresą, jis visuomet bus vertinamas.

Nuotraukos iš žurnalo ,,Sveikata" (,,Kauno diena")



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)