Graži kalvotoji Žemaitija, piliakalniai, ežerai ežerėliai ir milžinkapiai… Legendomis, padavimais apipintas šis kraštas. Garsūs ir žmonės, kilę iš tų apylinkių.
Net kelis šimtmečius mena Medvėgalio kalnas, kur ilsisi „vytautinių“ Žemaitijos bajorų Tallat – Kelpšų, Bytautų, Liutikų giminės, kraujo ryšiais susijusios su Vytauto Didžiojo – Medvėgalio – Laukuvos apylinkėse kažkada įkurdintais totoriais. Kapinaites Medvėgalio papėdėje pašventino pats Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Dabar šiose giminės kapinaitėse ilsisi ir iš Filadelfijos pargabenti Alfonso Jurskio, jo žmonos Onos Tallat-Kelpšaitės Jurskienės palaikai.
Naujam gyvenimui prikeltas ir buvęs Karūžiškės dvaras, menantis prof. Alfonso Jurskio – Radijo įkūrėjo, inžinieriaus šeimą. Sugrįžusi Lietuvon jų dukra Snieguolė Jurskytė (Akstinienė) kartu su kultūrologu, kolekcininku įkūrė galeriją, kur rengia parodas, atstatė keletą pastatų. Jų išpuoselėtoje sodyboje stovyklauja Skautai, lankosi Šilalės jaunieji šauliai bei Medvėgalio tyrinėtojai archeologai.
Kasmet čia yra rengiama Tautos šventė. Šią vasarą rūpestingi žmonės nustebino nepaprasta dovana – dovana Šimtmečio Lietuvai. Prie Padevyčio ežero, buvusio dvaro sodyboje pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo Padievytyje gimusiems ir Lietuvai tarnavusiems Tallat- Kelpšams: generolui Kaziui Tallat-Kelpšai, kapitonui Stasiui Tallat-Kelpšai, šauliui Tadui Tallat-Kelpšai, rezistentui Jonui Tallat-Kelpšai, Onai Tallat-Kelpšaitei Jurskienei.
Lietuviška dvasia, meile Tėvynei išauklėti žmonės įrašyti į Lietuvos istorijos metraščius. Įsimintina asmenybė – Kazys Tallat-Kelpša. Baigęs mokslus, gyvenimą skyrė tarnystei Lietuvos kariuomenėje, kur už pasiaukojamą darbą buvo apdovanotas: Vytauto Didžiojo Ordinu 3-čio laipsnio, Gedimino Ordinu 3-čio laipsnio, Savanorio kūrėjo medaliu, Lietuvos 10 metų Nepriklausomybės medaliu, latvių Trijų žvaigždžių ordinu, 2 laipsnio ir Latvijos Nepriklausomybės 10 metų medaliu.
Kazys Tallat-Kelpša, tarnaudamas kariuomenėje, ėjo ir kitas atsakingas pareigas: dėstė taktikos ir karo meno (istorijos) dalykus Karo mokykloje, Aukštesniuosiuose karininkų kursuose, Vytauto Didžiojo aukštojoje karo (gen. štabo) mokykloje. 1936 m. Lietuvos kariuomenės atstovu dalyvavo Anglijos karaliaus Jurgio V laidotuvėse. Bendradarbiavo karinėje spaudoje. Hektografu išleido knygas „Napoleono karai“ „Karo veiksmai Lietuvoje 1915 m.“[ir kt.]
Rusijos kariuomenei artėjant prie Lietuvos gen. Kazys Tallat-Kelpša kartu su žmona Janina ir sūnum Algiu pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. jis atvyko į Clevelandą, kur aktyviai įsijungė į lietuvišką veiklą: 1950 m. suorganizavo ir įsteigė L. V. S. Ramovės Clevelando skyrių, buvo jo pirmininku.
Tallat-Kelpšų giminės atminimo įamžinimo renginyje Kapitoną Stasį, šaulį Tadą, rezistentą, sušaudytą kalėjime Joną Tallat-Kelpšus ir Oną Tallat- Kelpšaitę Jurskienę pristatė mokiniai, vadovaujami Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorės Raimondos Kauneckienės.
Apie garbingą Tallat-Kelpšų giminę prisiminimais dalijosi gimtinę naujam gyvenimui prikėlusi Sniguolė Jurskyė (Akstinienė). Ji sakė, kad visi, kurių vardai iškalti paminklinio akmens plokštėje – mylėjo Tėvynę ir Dievą. Vieni jų liko užjūryje, kur pasitraukė nesutikę paklusti okupantams, o tęsė darbą Lietuvos labui, kiti, kaip jaunėlis Jonas, anksti pradėjęs kovą, žuvo už Laisvę.
Nekasdienį įvykį minintys Žemaičių žemės žmonės klausėsi Žemaičių vyskupystės muziejus direktoriaus Antano Ivinskio istorinės apžvalgos ir gerų darbų minėjimo.
Istorinės valandos, atminimo ženklų nebūtų, jei nebūtų atsidavusių žmonių, kaip Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, Laukuvos seniūnija.
Iškiliame renginyje dalyvavo ir LPKTS Šilalės filialo pirmininkė, Gabrielės Petkevičitės – Bitės medalio „Tarnauju Lietuvai“ nominantė Teresė Uksienė, LPKTS Valdybos narė Loreta Kalnikaitė bei kiti.
Renginyje Snieguolę Jurskytę ir Domą Akstiną pagerbė, apie jų darbus kalbėjo LUMA prezidentė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, LUMA Kauno skyriaus narės Aušra Bulotienė, Gražina Greckienė, Danutė Andriušytė.
Skambant Šilalės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Šilojus“ dainoms, dar ilgai susirinkusieji vaikščiojo ežero pakartėmis, kėlė žvilgsnius į šimtamečius ąžuolus, giliai dangun įsirėžusių tuopų viršūnes…
Dar vienas žiedas Vainiko Lietuvai pynėje pražydo…
Nuotraukose:
(viršutinėje) Prie Padevyčio paminklinio akmens, skirto Tallat-Kelpšų giminei
(apačioje) Publikacijos autorė, LŽS narė Dalia Poškienė
