Žurnalistinis pastebėjimas. Amžius nėra kliūtis tiems, kas moka … amžėti

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys

Amzeti_2_n_diel..jpg


Trumpai priminsime, kas yra NORDplus (ŠIAURĖ-plius)? Tai Šiaurės šalių Ministrų tarybos remiama mokymosi visą gyvenimą programa „Amžius nėra kliūtis“. Per dešimt tūkstančių brandaus amžiaus gyventojų Šiaurės ir Baltijos šalyse patiria jos naudą. Ji vis stipriau juntama ir Lietuvoje.




Krivickas 2 II_5.jpgTaline vyko trečiasis partnerių susitikimas, kuriame buvo toliau aptariami ugdymo programų projektai. Pagrindinis jų tikslas – pagerinti pensininkų gyvenimo kokybę Baltijos šalyse.

Į šį susitikimą vyko ir mūsų atstovai – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus, darbo grupių nariai ir instruktoriai Irena Krikščiukaitienė, Gediminas Kuliešis, Eugenijus Kojelis ir šio rašinio autorius vilnietis žurnalistas, LŽS ir NŽKA narys Povilas Sigitas Krivickas (nuotraukoje).


Ką reiškia „amžėti“ lietuviškai?


Kaip pastebi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLK), veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno. Jis vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz.: „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Povilas Sigitas Krivickas, publicistas,“ – sakoma VLK pareiškime. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys, teigia „Lietuvių kalbos gramatika“ ( T. 2“, Vilnius, 1971, p. 258, § 394). 

Taigi amžėti atveju – atsirandanti ypatybė – amžius. Šio daiktavardžio senumo reikšmė sintaksiškai aktualizuojama, pavyzdžiui, šiuose „Lietuvių kalbos žodyne“ fiksuotuose sakiniuose: Amžiuje žmogus, jau nori miego. Jau amžiuo (amžiuje) vyras (t. y. pagyvenęs). Todėl amžėti, amžėjimas – gali būti įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, -ė vietoj pensininkas, -ė). 

Beje, tikroji žodžio „pensija“ reikšmė yra „reguliari išmoka“. Todėl XVIII amžiuje Vilniaus universiteto studentai, gaudavę finansinę paramą, buvo vadinami… pensininkais. Dar kartą tarytum studentais pasijutome ir mes Talino „PeoLeo“ viešbučio konferencijų salėje. Pasiūlėme kolegoms estams ir latviams paieškoti amžėjimo atitikmens jų kalbose, nes, jie sakė, kol kas apie tai dar negalvoję. 




Amzeja._3_II.jpgDeja, amžėjimas pakiša ir nemalonių siurprizų. Tai dar kartą teko patirti lėktuvui artėjant prie Talino Lennarto Meri oro uosto. Apėmė nemalonus silpnumas ir atrodė, kad gali netrukus atsijungti sąmonė. Iškviestas stiuardas atsinešė nedidelį deguonies balionėlį ir ant veido uždėjo kvėpavimo kaukę. Silnumas praėjo, bet, nutūpus lėktuvui, prie trapo jau laukė greitosios pagalbos automobilis. Medikai rado kritusį kraujo spaudimą: 90×50, pastatė lašelinę su stiprinančiu tirpalu ir stebėjo, kol subėgs į kūną didokas jo butelis. 

Visai atsigavęs, sužinojau, kad pasitiko ketvirtoji Talino greitosios pagalbos brigada: medikės Maire Maamets, Maria Molder ir vairuotojas-sanitaras Joel Raide (nuotraukoje).

Kartu nusifotografavome ir likome bičiuliais. Juolab, kad, pasirodo, daktarės Mairės Maamets dukra taip pat yra žurnalistė. Ta proga sužinojome, jog estai turi savą žodį pavadinti žurnalistui – ajakirjanik, kas arčiausiai atitinka mūsų laikraštininką.


P.S. Apie tai, kam yra skiriamas projektas „Amžius nėra kliūtis“, taip pat ir kitus klausimus skaitykite mūsų svetainės skyriuje ,,Komentarai”:,,Povilas Sigitas Krivickas.Amžius nėra kliūtis tiems, kas moka… amžėti”.

Nuotraukose:
(viršutinėje) Projekto „Amžius nėra kliūtis“ rengėja, RSU mokslininkė Jelena Kolesnikova

(apatinėje) Kadriorgo parke:Irena Krikščiukaitienė, anūkas Lennartas ir Helle Maeltsemees

Publikacijos autoriaus Povilo Sigito Krivicko nuotr.



Amzeti._Didel..jpg





Panašūs straipsniai