2019 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ramutė Pečeliūnienė. Lietuvos regioninė žiniasklaida – Briuselyje

Ramutė Pečeliūnienė, LŽS narė, leidinio „Lietuvos gydytojo žurnalas“ atsakomoji redaktorė

Briuselyje_10__didele.jpg


Dažniausiai kalbėdami apie ES teikiamą naudą, žmonės domisi jos finansine politika. Įdomumo dėlei galima priminti, jog, pavyzdžiui, 2017 m. bendras ES biudžetas – 158 mlrd. Eurų. Pagrindiniai įnašai surenkami iš valstybių narių mokesčių (70 proc.), likusieji – surenkami per Muitų sąjungą, iš baudų, muitų ir kt. Lietuva apytiksliai sumoka apie 3 mlrd. eurų per metus, o gauna įvairių išmokų bei paramos formomis – per 13 mlrd. eurų. Nauda akivaizdi. Beje, dabar mūsų politikai stengiasi, kad finansavimo šaltinis, ypatingai – žemės ūkiui, nenusektų...




Briuselyje_15_II.jpgDaugelis tokių duomenų yra žinomi, tačiau plačiau apie ES vykdomą politiką, jos padarinius, įtaką Lietuvos gyvenimui, apie ES sąlytį su mūsų valstybe ir daug kitų dalykų būtų labai naudinga žinoti kiekvienam mūsų piliečiui bei ypatingai – euroskeptikams bei tiems, kurie mažai žino apie 
ES svarbą Lietuvai. 

Paminėtinos ir kitos išklausytos bei aptartos temos, skirtos ES regioninei politikai po 2020 m. atsižvelgiant į naują daugiametę finansinę programą, Europos bendrosioms skaitmeninėms rinkos naujienoms, ES programoms jaunimui, švietimo, užimtumo ir socialiniams klausimams ir t.t.

Ypač naudinga patirtis – susitikimai ir diskusijos su mūsų deleguotais europarlamentarais – dr. Laima Andrikiene, Petru Auštrevičiumi, Vilija Blinkevičiūte. 

Beje, norisi priminti, jog dr. L. Andrikienė Europos Parlamente dirba jau trečią kadenciją, tad čia jaučiasi labai tvirtai ir užtikrintai, labai aktyviai dalyvauja šiame darbe. Ji yra EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų bei Saugumo ir gynybos pakomitečio narė. L. Andrikienė yra didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – narė, Lietuvos delegacijos vadovė šioje frakcijoje. Beje, pirmą kartą istorijoje šiemet Metų europarlamentarais pripažinti būtent L. Andrikienė ir P. Auštrevičius, atitinkamai tarptautinės prekybos ir užsienio politikos srityse. 





Briuselyje_13_II.jpg
Petras Auštrevičius (nuotraukoje) priklauso Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai. Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio narys, delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas. 

Minint Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Europos demokratijos fondo penkmetį, europarlamentaras Petras Auštrevičius tapo šio fondo vykdomojo komiteto nariu. Fondas teikia paramą už demokratiją kovojančioms organizacijoms, žmogaus teisių gynėjams, visuomenininkams bei žurnalistams iš Europos Sąjungos kaimynystėje esančių valstybių.


V. Blinkevičiūtė – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija narė, pernai išrinkta Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke. 

Beje, susitikimuose su šiais europarlamentarais iš pirmų lūpų išgirdome daug įdomių dalykų – ir smagių naujienų, ir gana bauginančių. Tai ir apie užsienio rinkos politiką, Brexit‘ą, kai kol kas dar visiškai neaišku, kaip viskas klostysis ES po Didžiosios Britanijos išstojimo, ir kuo reikės „užlopyti“ didžiulę finansinę „skylę“, ir apie Kinijos ekspansiją į Europą bei siekius iki 2050 metų tapti dominuojančia pasaulio valstybe, apie Kremliaus agresyvią politiką, nepalankiai vertinamus JAV prezidento veiksmus ir dėl to eižėjančius Europos Sąjungos ryšius (visų pirma – prekybinius) su Amerika, apie Nigerijos keliamas grėsmes Europai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad iki 2050 metų šioje varganoje Afrikos valstybėje gyvens daugiau gyventojų nei Europoje, todėl nesenkantis pabėgėlių srautas – lengvai numanomas.

Lietuvos žurnalistų susitikimuose Briuselyje buvo kalbėta ir apie skiriamą padidintą dėmesį ES sienų apsaugai, pasienių tarnybų finansavimui, migracijos projektų, skirtų pabėgėlių problemoms spręsti, kitas aktualijas... Beje, pabėgėlių klausimas vis dar išlieka labai opus ir sunkiai sprendžiamas. Atitinkamas dėmesys buvo skirtas ir politiniams kompromisams, tolerancijai, socialinei politikai, paramos šeimoms bei kitiems klausimams.

Ypač džiugu sužinojus, jog Lietuvos gyventojai yra geriausiai susipažinę su ES veikla – o tai – ir didelis žiniasklaidos bei EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės nuopelnas...



Briuselyje_12_II.jpgViena diena buvo skirta vizitui į Lietuvos nuolatinę atstovybę ES, susitikimams su šios institucijos pareigūnais bei darbuotojais, o tai pat pažintinei ekskursijai po EK TV studijas. Labai šilti ir įdomūs susitikimai vyko su ambasadore, Lietuvos nuolatine atstove Europos Sąjungoje Jovita Neliupšiene, Europos išorės veiksmų tarnybos komunikacijos ekspertais bei kitais atstovais.

 Išgirdome prognozes, kaip ES atrodys po 2019 m. kovo 29 įvyksiančio Brexit‘o, kokios būsimos finansinės ES perspektyvos, kokios galimos Lietuvai paramos 2021 – 2027 metų laikotarpiui galimybės, svarstėme klausimus, susijusius su naujais prioritetais – saugumu, inovacijomis, sanglauda, žemės ūkio politika, plėtra, konfliktais už ES ribų, kurių, deja, nemažėja, migracija. 

Beje, Brexit klausimas, kuriam buvo skirta labai daug dėmesio, tapo tarsi šio vizito leitmotyvu... Ir gana liūdnoku, nes lieka daug nežinomųjų, kaip viskas klostysis po kitų metų kovo 29 dienos. Kol kas lieka atviri būsimi ateities santykių su ES klausimai, 27 valstybių pozicijos dėl tolesnio bendradarbiavimo su Didžiąja Britanija, joje gyvenančių valstybių piliečių teisių, socialiniai bei kiti klausimai ir t. t.. 





Briuselyje_16_II.jpgViena įdomiausių sričių žurnalistams – propagandinė politika, vadinamosios netikros naujienos, „nešvarūs“ žiniasklaidos metodai ir jų įtaka žmonių mąstymui bei elgesiui, o iš tiesų – gyvenimui.

Viena agresyviausių šiuo metu vykdomų – Kremliui palankių arba jos valdomų žiniasklaidų priemonių skleidžiama produkcija. Rusija propagandai skiria milžiniškus pinigus. Pavyzdžiui, vien TV kanalui „Russia today“, kuris transliuojamas 100 šalių 6 užsienio kalbomis, kasmet skiriama po 300 mln. eurų. Dabar Rusija vėl meta milžiniškas lėšas „Sputniknews.com“ programai. Ji vėl apjuosė pasaulį, tik šį kartą ne iš kosmoso. Ši programa įsteigta Rusijos prezidento dekretu, informacija platinama net 34 kalbomis. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog iš viso pateikta per 4 tūkst. dezinformacijos atvejų (per trejus metus), o tarp kasdien transliuojamų žinučių – 4,5 būna melagingos...

Gerai, kad iki šiol būdama labai patikli, Europa pamažu ima suvokti, kad šiuos dalykus reikia rimtai vertinti ir visomis įmanomomis priemonėmis kovoti su skleidžiamu melu, destrukcija ir jos keliamomis grėsmėmis mūsų visų saugumui ir ateities perspektyvoms... 

Na ir žinoma, buvo labai įdomu paklaidžioti EK institucijų koridoriais, apsilankyti EK TV studijose ir pabendrauti su EK Komunikacijos generalinio direktorato Audiovizualinių paslaugų skyriaus vadovu Frederic D‘Hont ir šio skyriaus asistente Mara Rusu, dalyvauti vidurdienio brifinge su EK atstovais spaudais ir Briuselyje reziduojančiais ES valstybių narių žurnalistais, susipažinti su žurnalistų akreditacijos galimybėmis, darbo sąlygomis ir t. t. 




Briuselyje_14_II.jpgNors vizito dienotvarkė buvo labai įtempta, liko šiek tiek laiko susipažinti ir su senosios Europos istorija – keletą valandų praleisti Europos istorijos muziejuje. Įspūdingi potyriai... Kaip ir malonus, betarpiškas kolegų bendravimas, subtili Briuselio centro ir senamiesčio architektūra, belgiška virtuvė, šokoladiniai šedevrai ir daug kitų akiai bei širdžiai mielų dalykų..

(Nuotraukoje: Europos komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė)

Už puikią dalykinę vakarienę, įdomias mintis ir gyvas diskusijas žurnalistų delegacijos vardu norisi padėkoti EK komisarui dr. Vyteniui Andriukaičiui, o už dalykinius pietus bei įdomų pokalbį – Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato politikos pareigūnui Aurimui Andruliui, už malonų sutikimą – puikios nuotaikos bei dalykiškai nusiteikusiai Europos parlamento Vizitų centro atstovei Ringailei Razauskienei. 

Na, o išskirtinis ačiū – mūsų delegaciją vizito metu lydėjusioms Europos komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovei Agnei Kazlauskaitei ir šios grupės asistentei Aušrai Naričiūtei.

Nuotraukose:

(viršutinėje) Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovai, pakviesti į Europos Komisijos rūmus Briuselyje

(apatinėje) Europos Komisijos komisaras Vytenis Andriukaitis bendrauja su kaunietėmis žurnalistėmis Virginija Grigaliūniene (kairėje) ir Ramute Pečeliūniene, kuri ir parengė pasakojimą apie įdomią ir reikalingą viešnagę Briuselyje

Ramutės Pečeliūnienės ir  Giedriaus Germanavičiaus nuotr.


Briuselyje_11_didele.jpg

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)