2018 m. rugsėjo 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis: ,,Gyvename įdomių permainų laikotarpiu..."

Akvilė VITKAUSKAITĖ, www.kaunodiena.lt


Jakilaitis_Ed._2_nauja_didele.jpg

,,Gyvename įdomių permainų laikotarpiu, ir būtų gerai jų metu stovėti ne eilės pabaigoje, o priekyje", – kalbėdamas ,,,Kauno dienos" laikraščiui apie šiandienines televizijos ir vaizdo turinio tendencijas sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis tikina neliūdintis, kad LRT eteryje nebeliks jo vizitine kortele tapusios laidos "Dėmesio centre" ir turintis naujų ambicingų projektų.


Nuoširdūs pokalbiai

Paklausus, ar neliūdna, kad LRT eteryje nebeliks populiariausios šio televizijos kanalo informacinės laidos "Dėmesio centre", E.Jakilaitis sako, kad tai ne ta emocija, kuri galėtų dominuoti.

"Manau, kad pabaiga yra gera proga naujai pradžiai. Ilgai nelaukus turėjau keletą pokalbių su žiniasklaidos priemonėmis ir apsisprendžiau, kad bendradarbiausiu su delfi.lt. Jie yra nusiteikę labai stiprinti savo internetinę televiziją. Aš pats turiu daug minčių, kaip galima tai daryti, todėl manau, kad tai yra puiki proga tolesniam bendradarbiavimui", – apie savo planus pasakoja žurnalistas.

Nuo šiol penki žurnalistai vietoj "Dėmesio centre" transliuotų aktualiausių dienos pokalbių "Panoramos" metu pasikeisdami ves dienos interviu. Kaip sako E.Jakilaitis – anokia čia naujiena, mat tai yra įprastas reiškinys žinių laidose. "Manau, kad buvo noras, jog tai darytų kiti žurnalistai, tai manau, kad jiems kuo puikiausiai ir pasiseks. Tai yra patyrę žurnalistai", – neabejoja jis.

Laida "Dėmesio centre" LRT eteryje transliuota keturis sezonus. E.Jakilaitis sako, kad grįžęs po šios laidos filmavimų dažniausiai net neatsimena apie ką kalbėjo paskutinėje laidoje. "Per tiek metų išmokau pasibaigus laidai užversti puslapį. Nei aš jas žiūriu, nei analizuoju. Tiesiog įvyko ir įvyko. Man įdomu prieš tai pasiruošti laidai. Žinoma, jaučiu, kada vienas pokalbis pavyksta geriau, kitas pavyksta kitaip, nei tu tikiesi, ir tu tiesiog judi kita linkme, nei buvai susiplanavęs", – apie patirtis kalba žinomas televizijos žmogus.

Įvairius pašnekovus ir įvairiomis temomis laidoje kalbinęs E.Jakilaitis vis dėlto prisipažįsta, kad jam labiausiai įsimena nuoširdūs pokalbiai. "Vienas paskutiniųjų, maždaug prieš pusę metų, buvo su Rūta Meilutyte. Manau, pavyko atskleisti jos vidinį dramatizmą po nesėkmingų olimpinių žaidynių Rio de Žaneire, kai visuomenė ją šiek tiek pasmerkė, einant paskui filmą, kuriame ji išsamiai apie tai pasakoja", – prisimena žurnalistas.

Žiūrovai dar pamatys

E.Jakilaitis sako, kad LRT televizijos žiūrovai jį dar išvys, ir pirmiausia – "LRT forume". "Kadangi ši laida dalyvavo LRT laidų konkurse ir užėmė pirmą vietą aktualijų laidų kategorijoje, panašu, kad šita laida lieka. O kitos laidos, kur aš esu matomas, pavyzdžiui, "Nacionalinėje ekspedicijoje", nors joje tik šmėžuoju, bet nesu vedėjas, irgi lieka", – vardija pašnekovas.

"Reikia atskirti, kad aš esu ir prodiuseris, rengiu laidas, kurios yra žiūrimos ir atitinka LRT misiją bei tikslus ir apskritai yra vienos reikšmingiausių laidų LRT kanale. Tos laidos praturtina LRT turinį visomis prasmėmis. O žurnalistas Jakilaitis daug kam kelia problemų – tai čia jau kitas klausimas", – atvirauja jis.

Šiuo metu E.Jakilaitis iškeliavo į jau ketvirtą "Nacionalinę ekspediciją". Šiemet ekspeditoriai keliaus Dniepru. Žurnalistas sako, kad šis projektas unikalus tuo, jog tapo išskirtiniu reiškiniu – to pats net nesitikėjo.

"Nacionalinė ekspedicija" kažkada sumanyta kaip laida apie tėvynės pažinimą, tačiau ji tapo kažkuo didesniu ir yra savotiškas reiškinys – šiandien yra ir knygos, ir fotografijų parodos, ir susitikimai su visuomene, vykstantys jau po ekspedicijų, kultūros namuose, viešosiose bibliotekose. Tai yra virsmas į kažką didesnio nei LRT televizijos laida. "Nacionalinę ekspediciją" ne mes auginame, bet ji mus augina", – dalijasi žurnalistas.

Praktika Kaune

E.Jakilaitis sako, kad būtent kasdieniai interviu ir žurnalisto darbas yra pirmas pasirinkimas ir pagrindinė jo profesija, o kiti projektai atsiranda laisvu nuo žurnalistikos metu.

Jis prisimena dienas, kai atliko žurnalistinę praktiką dienraštyje "Kauno diena". Pasak jo, tai buvo labai įdomūs ir darbingi laikai. "Buvo tokia rubrika, užimdavusi du puslapius, "Alio, reporteri", kurią mes dviese su bendrakurse pildydavome visą vasarą. Žmonės skambindavo į redakciją ir skųsdavosi dėl užterštų fontanų, neprižiūrimų laiptinių ir kitų dalykų. Dirbant šį darbą privalumas buvo tas, kad kiekvieną dieną bendraudavau su realiais žmonėmis, paprastais kauniečiais, o ne su valdžios atstovais ar visuomenės lyderiais", – pasakoja Kaune gimęs ir augęs žurnalistas.

Išskirtinė konkurencija

Televizijos rinką puikiai pažįstantis E.Jakilaitis neketina keisti savo specializacijos. "Dabar sako, su šiuolaikine medicina ir nuobodžiai ilgėjančia gyvenimo trukme žmonės turi sugalvoti kažką kito, vidury gyvenimo pakeisti profesiją, kad tas gyvenimas neprailgtų, bet man dar kol kas jis neprailgo", – šypteli jis.

Patyręs žurnalistas prakalbo apie bendras televizijos tendencijas. Jis sako, kad Lietuvoje yra viena konkurencingiausių televizinių rinkų Europoje ir net pasaulyje, nes čia fiksuojama didžiausia bendro formato televizijos kanalų koncentracija vienam gyventojui.

"Europoje situacija visiškai kitokia – nėra nė vienos šalies, kuri turėtų tiek bendro formato televizijos kanalų. LNK, TV3, Balticum TV, Lietuvos ryto televizija ir LRT nėra nišiniai kanalai – jie orientuojasi į visą auditoriją. Esant tokiai didelei konkurencijai ir tokiai mažai rinkai paskirų laidų biudžetai santykinai yra mažesni, nei būtų esant mažesnei konkurencijai, bet produkcijos kokybė iš esmės turi būti tokia pati, nes tą verčia daryti didelė konkurencija", – pastebi pašnekovas.

"Tai yra gana sudėtinga sritis Lietuvoje. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje tokios konkurencijos tikrai nėra, jau nekalbu apie Lenkiją, kurioje yra tiek pat televizijos kanalų, kiek ir Lietuvoje, tik šalis yra keliolika kartų didesnė. Dar pridėkime, kad yra ir informacinių, pramoginių, moterims, vaikams skirtų kanalų ir net dvi sporto programos. Tikrai buvo sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje taip išsivystys televizijos rinka", – pasakoja E.Jakilaitis.

Platforma – nebesvarbi

Tokia Lietuvos televizijos rinka susiformavo vystantis dviem konkurencingoms televizijos grupėms – TV3 ir LNK, kurios turėjo ir antrinių kanalų.

"Pradėjo rastis ir kitų televizinių ambicijų turinčių žiniasklaidos grupių. Taip pat reikia turėti omeny šiandien svarbią tendenciją, kad vartotojas juda ne paskui platformas, o paskui turinį. Kitaip tariant, nesvarbu, kur tai yra – internete, mobiliajame telefone ar kitur. Ne pati platforma lemia žiūrovų įpročių pasirinkimus, o turinys. Jei turi gerą turinį, jis susiras savo vartotoją ir kitoje platformoje", – įsitikinęs E.Jakilaitis.

Ir tuoj pat paaiškina savo tolesnių planų krypties pasirinkimą. "Mano apsisprendimą eiti į www.delfi.lt lėmė daugiaplatformiškumas, kuris reiškia, kad tą patį turinį galima žiūrėti televizijos, kompiuterio ar telefono ekrane ir kitose įmanomose platformose. Delfi.lt  televizijos turinio pasiekiamumas niekuo nenusileis įprastinės televizijos turinio pasiekiamumui. Aš prie to ketinu ženkliai prisidėti, jeigu taip susiklostys aplinkybės", – neslepia E.Jakilaitis.

Šiandien televizija susiduria su daugybe iššūkių ne tik kaip platforma, bet ir kaip vaizdo turinio kūrėja, nes vaizdo kūrėjai yra ne vien televizijos, bet ir įvairios kitos organizacijos. "Gyvename įdomių permainų laikotarpiu, ir būtų gerai jų metu stovėti ne eilės pabaigoje, o priekyje", – ambicijų neslepia E.Jakilaitis.

Jis neabejoja, kad žiūrovus šiandien papirkti galima tik kokybišku turiniu, o tai, anot E.Jakilaičio, rodo ir Andriaus Tapino "Laisvės TV", kuri yra tik "Youtube" kanalo internetinėje platformoje, tačiau šios televizijos laidas pasižiūri daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų – tai yra televizijos pasiekiamumui artimi skaičiai.

Nuotraukose: Televizijos žurnalistas Edmundas Jakilaitis

Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.


Edmundas Jakilaitis 2_1.jpg




ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)