2018 m. lapkričio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

500! Jubiliejinis „Rasų" vainikas...

Žurnalo ,,Rasos" inf.




Rasos_1_II.jpgŽurnalas ,,Rasos", leidžiamas UAB ,,Ūkininko patarėjas", visada yra įdomus, nes originaliai pasakoja, kas vyksta sode, darže, gėlyne. Tačiau 2018-ųjų birželio numeris, iš Kauno pasklidęs  po Lietuvą, yra dar malonesnis, nes paženklintas skaičiumi ,,500" ir pasakojimu apie žurnalo  istoriją.

Jubiliejinį žurnalo numerį paruošė naujoji redaktorė Viktorija Gražina Petrošienė, jos pavaduotoja Nijolė Baronienė, korespondentės Rūta Antanavičienė, Gintarė Grumbevičienė, Jolanta Tamašauskienė. Atverskime naujus ir ... senus ,,Rasų" puslapius.

Prireikė net 21 metų, kad išleistume tokiu gražiu 500-uoju skaičiumi pažymėtą „Rasų“ numerį!

„Rasos... Vakarais jos aplanko žemę, dovanoja gaivą, vėsą ir tylą. Naktimis jose atsispindi žvaigždės, blyški mėnulio akis. Į jas susigeria sprogstančių pumpurų šilkas ir vingrios lakštingalų trelės. Rytais linksmai žiburiuodamos jos pasitinka tekančią saulę, pirmosios pasveikina dieną. Jos spindi trapiame obels žiede, jas kelia lelijų taurės. Rudeniop rasa apsipila slyvos, rasoton žolėn krinta obuoliai. Ką šnabžda, ką byloja tos žemės ir saulės dukros?..." - taip poetiškai pirmąjį tuomet dar mėnraščio „Rasų“ numerį 1997-ųjų gegužę palydėjo redaktorė Vida Sabaliauskienė.

„Rasos“ buvo pirmas „Šeimininkės" priedas, skirtas sode, darže, gėlyne triūsiančioms moterims“, -prisimena Vida. Laikraštis skelbė, kad sodas ir daržas, kur jis bebūtų - čia pat ant palangės ar bendrijų plotuose - turi būti tvarkingas ir gražus, teikiantis naudą, malonumą ir džiaugsmą. Žinant, kad ne visoms ir ne visada sekasi užsiauginti sveikų ir skanių gėrybių, „Rasos“ ryžosi gvildenti daugybę klausimų: kaip planuoti sklypelius, dirbti žemę, ką ir kada sėti, sodinti, persodinti, skiepyti, genėti, kaip puošti sodybas. Skaitytojos buvo supažindinamos su žinomais ir mažiau pažįstamais ar net egzotiniais augalais, jų dauginimo būdais, auginimo ypatumais. 

„Rasos“ turėjo didžiulį būrį skaitytojų, joms talkino profesionalūs specialistai, rašė smalsūs mėgėjai. Labai populiarūs buvo puslapiai apie vaistinius augalus, patiekalus, pavyzdingai tvarkomas sodybas. Po vienuolikos leidybos metų, išėjus 269 laikraščio numeriams, „Rasos“ debiutavo kaip žurnalas. V. Sabaliauskienė prisimena „Rasose“ praleistą laiką su meile ir džiaugsmu - daug keliauta po Lietuvą, pažinta puikių žmonių. O mums belieka dėkoti pirmajai redaktorei už daugybę idėjų, temų, rubrikų, kurios gyvuos, skaitytojų mėgstamos ir po tiek metų.

Sakome skaitytojų, turėdami galvoje daugiskaitą, o ne moteriškąją giminę, nes kaip matyti iš praktikos - geriausi ir kantriausi gėlininkai, sodininkai dažniausiai yra vyrai...




Rasos_3_II.jpg O kaip sekėsi leidiniui tapus žurnalu, teiraujamės jo pirmosios redaktorės Rasos Žemaitienės:

„Rasos“ - tai mano iššūkis. Sulaukusi pa-siūlymo tapti „Rasų" redaktore, pirmiausiai jį kategoriškai atmečiau - ne mano tai temos, bet po savaitės sutikau, susikaupiau ir pradėjau. Buvo 2008-ųjų vasara. Tekstus skaitydavau nežinia po kiek kartų, lotyniškus augalų pavadinimus tikrindavau pertikrindavau, iš darbo išeidavau 8 vakaro - jaučiau didžiulę atsakomybę, tai buvo sunkiausias pusmetis mano kaip žurnalistės darbe. Išleidau kelis laikraščio numerius ir sužinojau dar vieną naujieną: tampame žurnalu. Apimtis bus gerokai didesnė, priešinausi, bet niekas neklausė.

 Turiu pripažinti, kad klydau: žurnalą daryti buvo daug smagiau, pasikeitė jo kokybė, o tiražas, net ir pabranginus leidinį, kilo kaip ant mielių. Turėjau savo koncepciją: temų praktiškumas ir paties žurnalo estetika. Grožimės ir mokome, išmokstame ir kuriame savo grožį. Visada sakiau, kad gyventi galima stebint, kaip gyvena kiti, arba kuriant savo gyvenimą. Norėjau, kad „Rasų“ skaitytojai būtų savo gyvenimo kūrėjai. Daug dėmesio skyrėme sodybų apželdinimo temoms, dendrologijai, gėlynų planavimui, daržo ir sodo aktualijoms ir t.t. 

Prisimenu pirmąją parodą „Ką pasėsi...“, kurioje dalyvavome kaip atskiras leidinys. Skaitytojai mus išmaudė komplimentų jūroje ir išpirko visus žurnalus. Tai buvo smagus ir įkvepiantis metas, kuris tęsėsi beveik visus aštuonerius metus. Manau, kad sugebėjau įkvėpti žmones į darbą nežiūrėti valdiškai, man darbo atmosfera buvo labai svarbi. Kolektyvas buvo tiesiog puikus: dizainerė Aušra Garbukaitė, mano dešinioji ranka Asta Valuckytė-Ūsienė, stilistė Aira Paplauskienė, žurnalistės Daiva Valevičienė, Jurga Sajenkienė ir Rūta Antanaitienė. Esu jam be galo dėkinga.

Skaitytojams tuo metu daug žinių padovanojo dendrologas Arvydas Rutkauskas, natūralistinio aTurbūt po 3-4 mano darbo metų buvo auksinis „Rasų “ Imtas, pasireiškęs skaitytojų malė ir gerais žurnalo rodikliais. Man teko laimė atšvęsti 400-ąjį nųmerį. O štai po aštuonerių savo darbo metų aš supratau, kad esu viską parašiusi ir jeigu galėjau kartoti kitus, tai save kartoti ypač sunku. Su žurnalu atsisveikinau daug jam davusi, daug gavusi ir, žinoma, palinkėjusi sėkmės. Tai buvo 2016-ujų Kalėdos.“






Rasos_2_II.jpgSkaitytojai puikiai prisimena spalvingas Rasos redaguotas „Rasas“, susitikimus parodose, įvairiuose renginiuose. Dėkojame jai už leidiniui dovanotus kūrybingus žurnalistinio darbo metus.

Yra ir tokių skaitytojų, kurie saugo ir komplektuoja leidinį nuo pirmojo numerio. Jeigu ir ne viską spėjo perskaityti, visuomet smagu atsiversti, susirasti seną gerą patarimą, straipsni ar kokį receptą. Ne veltui sakoma, kad nauja - tai užmiršta sena. Artėjant 500-ajam ir redakcijoje ne kartą pervertėme komplektus. Temos, kaip tie metų laikai, sukasi ir sukasi, tačiau keičiasi autoriai, į daugelį dalykų žiūrima iš šių dienų patirties, naujų mokslo pasiekimų. 

Atrodytų, medijų pasaulyje rūpimą informaciją gali susirasti visagaliame internete, tačiau žmonės, mėgstantys žemės darbus, grožį, gamtą, dar tebėra linkę imti į rankas popierinį, tikrą daiktą, pasidėti po ranka atverstą straipsnį ar iliustraciją, ar tiesiog savo išpuoselėtame sodo kampelyje pasėdėti prie arbatos puodelio ir paskaitinėti. Smagu dalyvauti įvairiuose konkursuose, varžytis, o kar¬tais, lietui parginus į pastogę nuo darbų, galvas pasukti ir prie kryžiažodžio. Beje, šiandien vėl skelbiame naują konkursą!

Nelikime nuošalyje, nes rezultatais šį kartą džiaugsimės ne vieni. Apsidairykime, pamatykime ir sutvarkykime apleistą erdvę šalia mūsų - tegul tai bus mažytė dovana šimtmetį švenčiančiai šaliai. O mūsų redakcijos dovanos - Jums, už entuziazmą ir geranoriškumą. Žurnalo metrikoje pavardžių ne tiek jau daug. Tačiau leidinio gyvavimas - tai visos „ Ūkininko patarėjo“ bendrovės rūpestis.

 Reklamos skyriui tenka proziškiausia dalis - ieškoti reklamos užsakovų, taip palengvinant leidybos ir skaitytojams tenkančias finansines išlaidas. Platinimo skyriui reikia sukti galvas, kad nuo mūsų redakcijos darbo stalo iki trečiadienio ryto žurnalas pasiektų tolimiausius Lietuvos pakraščius. Taigi visi kartu, ir čia, po redakcijos stogu trūsiantys, ir mūsų nepailstantys autoriai bei konsultantai, spaustuvės, pašto žmonės ir jūs, mieli skaitytojai, piname tą šventinį „Rasų“ vainiką, taip simboliškai, prieš pačias Jonines, Rasų šventę. 

Neliūdėkime jei kartais nerandame paparčio žiedo. Svarbiau jo ieškoti, tą trumpiausią ir trapiausią vasaros naktį išgirsti besikalantį žolyno daigą, uosti pievos kvapus, nepramiegoti saulėtekio ir... kad taip dar išsivoliojus nuogybėje po šaltą gyvybės kupiną rasą!

Gražios likusios vasaros ir iki naujų susitikimų, mielieji!
Jūsų „Rasos

P

Beresniovas__Vlaber___I_II.jpg

LŽS NARYS 
VLADIMIRAS
BERESNIOVAS

,,TRUPINIAI"

Laša
Laša
Laša
Ne nuo stogo –
Iš nosies
Laša...
* * *
Gėrė
Gėrė
Gėrė
Sveikatos nepragėrė.
Ne degtinę,
Ne trauktinę.
Gryną
Vandenį
Gėrė.
* * *
Kaitina
Kaitina
Kaitina.
Saulė
Plikę
Kaitina...
* * *
Ple ple
Ple ple.
Ple ple.
Blia blia
Blia blia
Bla bla.
Fo jū
Fo jū
Fo jū.
Thank you.
Pasikalbėjom
Blyn
Karoče
Bliamba
Jo majo...
* * *
Kopose
Prie jūros
Ant karšto
Smėlio
Saulė protą
Džiovina...
* * *
Popiet,
Vakare,
Per naktį –
Šaunu!
Rytą
Iš proto
Einu,
Einu...
* * *
Sklinda
Tarp žmonių
Gandai,
Kad rudeniop
Atskris
Gandrai...
* * *
Kankina,
Kankina,
Kankina.
Nemiga
Kankina.
* * *
Pažadino rytas
Kvepiančia kava.
Vakaras paguldė
Putojančiu
Alum...
* * *
Tuščios šnekos
Tuščios mintys
Prie tuščio butelio –
Laikas namo...
* * *
Be alaus
Be šampano,
Be degtinės,
Be bobutės pyragėlių.
Nebus
Sotaus
Vakarėlio

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)