Kiekvieną vasarą susirenkame paminėti Lietuvos netektis. Gedulo ir Vilties diena ypatinga ne tik tremtinio dalią patyrusiems. Jau trečius metus „Misija Sibiras‘ dalyviai organizuoja akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok”.
Minint 1948 metų didžiąją tremtį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m.”. Tai fundamentali 650 puslapių enciklopedinio pobūdžio knyga, kurioje sudėta visa tremtinio būtis, prisiminimai, tremtinių gyvenimo ir darbo sąlygos.
Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis ir aprašymais,. Joje – kapinių planai, žemėlapiai, palaidotų bei visų ištremtųjų į Buriatiją pavardės.
Knygą padėjo parengti Buriatijos istorikas V. Baškujevas, kurio dėka atskleista ir antroji pusė – kaip tremtinių gyvenimą matė, organizavo jų prižiūrėtojai – MVD ir MGB.
Ilgas buvo knygos kelias. Net aštuonerius metus prie jos dirbo leidybos konsultantas, daugelio iliustracijų autorius dailininkas architektas Jonas Lukšė, kuris atskleidė ir savo šeimos tremtį, leidinio atsakingoji redaktorė Dalė Rudienė.
Naujoji, pirmoji knyga iš serijos ,,Tremties istorija” pristatyta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje. Joje – pačių tremtinių ar jų šeimos narių pateiktos žinios atskleidžia tremtinio būtį Buriatijoje. Knygos pabaigoje publikuojami tremtinių sąrašai.
Jonas Lukšė knygos sutiktuvėse pasidalijo prisiminimais, džiaugėsi leidiniu ir savaip recenzavo knygą, kuri per ilgą jos rengimo laikotarpį kiek ir pakito nuo pirminio sumanymo. Nepailstantis atminties žadintojas ir saugotojas paminėjo, kad tremtiniai iš Panevėžio (1089 žmonės), Plungės (975), Pasvalio (802) Šiaulių (543) ir Pakruojo (150) rajonų buvo nutremti į „pragarą žemėje“ – Buriatiją, kur žiemą temperatūra nukrenta iki 40 laipsnių šalčio, kur teko dirbti alinančius ir pavojingus darbus.
Apie knygos reikšmę, jos išliekamąją vertę kalbėjo ir prisiminimais dalijosi bendrijos „Lemtis“ įkūrėjas ir jos vadovas, daugelio ekspedicijų į Sibirą dalyvis ir organizatorius Antanas Sadeckas (nuotraukoje). Buriatijoje tremtinio dalią patyrė ir Donatas Jankauskas, kuris pasakojo apie tėvų išgyvenimus ir vertino knygą
kaip
labai svarbų įvykį mūsų tautos istorijoje.
1948 metų tremtis, paženklinta „skambiais vardais“ – „Vesna“, (Pavasaris) – pakeitė ne tik Buriatijon ištremtų žmonių likimus. Apie didžiąją 1948 metų tremtį kalbėjo LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Apie kilnią LPKTS misiją, minint ne tik Gedulo ir Vilties dieną, kalbėjo Kauno savivaldybės tarybos narė Loreta Kudarienė.
Renginio vedėja, LPKTS Tarybos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Kauno filialo pirmininkas Vladas Sungaila padėkojo Jonui Lukšei už ilgametį, prasmingą darbą ir įteikė LPKTS 1-ojo laipsnio žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“.
Knyga byloja apie tuos metus, kai žmonės nepamiršo Lietuvos, o savo godas sudėjo į dainas, prisiminimų dienoraščius. Atminimo vakare pagerbtas tremtinio, poeto Vytauto Cinausko atminimas. Grįžęs į Lietuvą, dirbo, kūrė, buvo Tremtinių grįžimo fondo pirmininkas. Jo iniciatyva Vilniuje buvo įkurti Tremtinių globos namai. V. Cinauskas mirė Vilniuje. Palaidotas Kairėnų kapinėse.
Vytauto Ciniausko kūrybos motyvais mišrus choras „Gimtinė“, vadovaujamas muzikos kūrėjo Rimanto Vaičekonio parengė literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Akmenimis sugrįžom iš kelionės“.
LPKTS patalpose (Laisvės al. 39) veika nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų paroda. Šiame, aštuonioliktame konkurse dalyvavo 877 moksleiviai. Kviečiame aplankyti šią parodą ir patriotinių leidinių knygynėlį, kuriame yra atsiminimų knygų ir informacinių leidinių.
Publikacijos autorės Dalios Poškienės nuotr.
