2019 m. gegužės 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dainoras Lukas.”Kurasao angelas” sugrįžta iš užmaršties

www.kaunodiena.lt


Dainoras_Lukas._Didele.jpg


Daug kauniečių galėtų pasakyti, kas buvo Čijūnė Sugihara - Japonijos diplomatas, II pasaulinio karo metu gelbėjęs žydus nuo nacių. Tačiau tik istorija besidomintieji žino olandą Janą Zvartendijką (Jan Zwartendijk), taip pat padėjusį išgelbėti tūkstančius žydų. Kaune buvo atidengta memorialinė lenta šiam kol kas deramai neįvertintam žmogui.

Aukštas svečias dėkojo tik japonui

Kai Kaune lankėsi Izraelio Kneseto (parlamento) pirmininkas Reuvenas Rivlinas, Č.Sugiharos namuose jis kalbėjo apie japono humanišką elgesį, gelbstint jo tautiečius.

Jis neužsiminė apie J.Zvartendijką, be kurio pagalbos daugeliui išgelbėtųjų nebūtų pavykę pabėgti iš Lietuvos.

Č.Sugiharos namuose iki šiol nebuvo įrengta ekspozicija Nyderlandų konsului. Nyderlandų ambasada teigia jau keletą metų bandžiusi ištaisyti šią neteisybę, atsiuntė archyvinės medžiagos apie olandą, pasiūlė kontaktus “Philips” kompanijoje, kurioje dirbo J.Zvartendijkas. Tačiau ilgą laiką nebuvo įmanoma pamatyti jo pavardės Č.Sugiharos namuose, nors stenduose galima aiškiai matyti jo išduotą vizą. Nyderlandų ambasada nesiryžta tvirtinti, ar apie olandą buvo nutylėta sąmoningai.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos pačioje garbingiausioje Memorialinės knygos vietoje yra pasakojimas apie J.Zvartendijką. “Iš viso pasaulio atvykstantys svečiai sužino apie šį olandą ir galbūt pirmą kartą išgirsta apie Lietuvą”, - sakė Nyderlandų Karalystės ambasados ekonomikos skyriaus vadovė Nijolė Galinienė.

Nebuvo vietos ekspozicijai įrengti

Č.Sugiharos namų direktorius Simonas Dovidavičius teigė, kad iki šiol nebuvo vietos, kur eksponuoti archyvinę medžiagą apie J.Zvartendijką. “Ilgai turėjome tik vieną kambarėlį. Daugiausia dokumentų, nuotraukų gavome iš J.Zvartendijko šeimos. Nyderlandų ambasada pateikė informacijos, kurios patys galime susirasti internete”, - sakė S.Dovidavičius.

Jau šiandien Č.Sugiharos namuose bus atidengtas stendas J.Zvartendijkui. “Tai nereiškia, kad nuo lankytojų slėpėme informaciją apie J.Zvartendijką. Visiems apie jį pasakodavome, rodydavome nuotraukas”, - tikino S.Dovidavičius.

Knygynas nenori memorialinės lentos

Šiandien Kauno savivaldybė ant pastato Laisvės alėjoje 42 pritvirtins atminimo lentą apie tai, kad čia veikė Nyderlandų konsulatas. Bet jis čia veikė tik iki 1928 metų, o J.Zvartendijkas dirbo kitame pastate - Laisvės al. 29. Čia buvo įsikūrusi “Philips” atstovybė ir konsulatas. Taip teigia Savivaldybės Paminklotvarkos tarnybos vyr. istorikė Danutė Rūkienė. Dabar šiame pastate yra UAB “J.Masiulio knygynas” parduotuvė “Knygų alėja”.

Į minėjimą atvyks J.Zvartendijko dukra Edita ir sūnus Robertas, renginyje dalyvaus Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Pimas Diumoras.

Kaip teigė Savivaldybės užsienio ryšių skyriaus vyr. specialistė Vyginta Poderytė, knygyno savininkas Arūnas Povilas Paliulis atsisakė leisti ant pastato sienos kabinti atminimo lentą. “Todėl ji bus pritvirtinta prie kito pastato”, - sakė ji. Skulptorius Jonas Venskūnas pagamino dvi atminimo lentas.

Ant Laisvės al. 42-ojo namo bus pakabinta lentelė su tokiu tekstu: “Šiame pastate iki 1928 metų veikė Nyderlandų Karalystės konsulatas. 1940 metais jis buvo įsikūręs Laisvės al. 29, kur dirbo Jan Zwartendijk, žymus Nyderlandų verslininkas, diplomatas, humanistas, padėjęs emigruoti pavojuje atsidūrusiems keliems tūkstančiams žydų ir kitų tautybių piliečiams”.

Verslininką papiktino Savivaldybės elgesys

Knygyno savininkas Arūnas Povilas Paliulis vakar “Kauno dienai” telefonu paaiškino savo atsisakymo motyvus.

“Savivaldybė tik prieš savaitę pranešė apie savo planus. Su manimi niekas nederinta. Negana to, praėjusį penktadienį atvyko žmonės, kurie norėjo kabinti atminimo lentą. Pasakiau, kad nesutinku. Tada jau po pusvalandžio pateikė du lentos variantus, siūlė vieną pasirinkti”, - sakė jis.

A.P.Paliulis teigė surinkęs duomenis apie 1939-1945 metais jam dabar priklausančiame pastate gyvenusius ir dirbusius asmenis bei įstaigas.

“Čia veikė saldainių parduotuvė, biblioteka, jaunalietuvių, skautų organizacijos, Latvijos karo atašė, “Lietuvos aido” redakcija, “Mokslo dienos” redakcija, advokatas, ginklų pirklys, kunigas, kirpėjas. Neradome duomenų, kad čia būtų dirbęs olandų konsulas arba būtų veikusi “Philips” atstovybė”, - sakė A.P.Paliulis.

Istorikė D.Rūkienė neabejoja savo duomenų teisingumu. “Jei knygyno savininkas turi kitokių dokumentų, tegu juos pateikia”, - sakė ji.

Konsulą įtaria ryšiais su CŽV

Anot A.P.Paliulio, J.Zvartendijkas nebuvo nei verslininkas, nei konsulas. “Jis buvo paskirtas specialiam uždaviniui. Yra teorija, kad jis buvo CŽV agentas. Tiesa, aš neturiu įrodymų. Šioje istorijoje daug neaiškumų. Be to, ant lentos būtų parašyta, kad olandas gelbėjo žydus. Kodėl nekalbama apie lietuvius, kitas tautybes? (Yra ne taip - Red.past.) Galima atminimą įamžinti parkelyje priešais knygyną”, - sakė jis.

A.P.Paliulis gimė Niujorke, bet jo tėvai gyveno Kaune. “Mano mama veždavo ginklus Kauno sukilėliams, partizanams. Man tai kur kas svarbiau, nei olando įamžinimas”, - sakė jis. (Kauno sukilėlių veiksmai 1941 metų birželį kai kuriuose šaltiniuose siejami su žydų naikinimo Lietuvoje pradžia - Red. past.).

Paklaustas apie informacijos šaltinius, A.P.Paliulis užsiminė, kad jo žmonos dėdė Edvardas Turauskas buvo Lietuvos įgaliotinis Prahoje, Ciuriche, Berne. “Turime senų laikraščių, laiškų, telefonų knygų”, - sakė jis.

Dvi versijos apie gelbėjimosi idėją

Č.Sugihara, Kaune rezidavęs 1939-1940 metais, žydams išduodavo tranzitines vizas. Jas gaudavo tik tie, kurie jau turėjo Nyderlandų konsulo vizą į Kurasao salą, Nyderlandų koloniją Ramiajame vandenyne. Vizas į šią salą ir išdavinėjo J.Zvartendijkas, kuris 1938 metais tapo Olandijos bendrovės “Philips” atstovu Lietuvoje. Olandijos ambasadorius Baltijos šalims Rygoje L.P.J. de Dekeris 1940 metų birželio 14-ąją jį paskyrė Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje. Kitą dieną sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą.

Taigi ne Č.Sugihara, o Nyderlandų konsulas pradėjo išdavinėti “gyvybes gelbėjusias” vizas. Teigiama, kad tokių vizų jis išdavė 2345. Iš pradžių, 1940 metų liepos 24-27 d., jas rašė ranka, o liepos 29 d. - rugpjūčio 2 d. pasinaudojo pagamintu antspaudu. Šiomis vizomis pasinaudojo iš Lenkijos į Lietuvą nuo nacių pabėgę žydai, tačiau buvo ir Vokietijos bei Lietuvos žydų.

Istorija pasakoja apie du žydų ješivos (dvasinė mokykla) studentus iš Telšių, gimusius Nyderlanduose, ir prašiusius vizų į Kurasao salą. Natanas Gutvirtas ir Chaimas Nusbaumas kreipėsi į J.Zvartendijką. Olandija buvo okupuota 1940 metų gegužę, bet jos kolonijos buvo laisvos. Konsulas paprašė paaiškinimo Rygoje rezidavusio Nyderlandų ambasadoriaus. Šis atsakė, kad vizų į Kurasao nereikia, nes tik salos gubernatorius gali įleisti užsienietį arba ne.

Tada studentai paprašė J.Zvartendijko į pasus įrašyti tik sakinį, kad “Vizų į Kurasao nereikia”. Paskui žydai kreipėsi į Č.Sugiharą, kuris išdavė dešimties dienų trukmės tranzito vizas į Japoniją. Tai leido žydams keliauti traukiniu iki Vladivostoko, iš čia laivu plaukti į Japoniją. Nė vienas neketino vykti į Kurasao salą.

Jauni vaikinai suprato, kad rado būdą, kaip galima išgelbėti daugelį Lenkijos žydų. Jie grįžo pas J.Zvartendijką, kuris jau turėjo pasigaminęs guminį vizos antspaudą. Žinia greitai pasklido. K.Zvartendijkas dėliojo vizos antspaudus į jau nebegaliojančios Lenkijos ir Lietuvos pasus. Iš Nyderlandų konsulato visi žydai traukė pas Č.Sugiharą. Jis žinojo, kad Kurasao vizos nėra tikros, bet davė žydams tranzito dokumentus.

Apie šimtą žydų atvyko į Vladivostoką, turėdami tik Č.Sugiharos išduotas vizas. Pilnas laivas jau išplaukė Japonijos link, bet buvo pasuktas atgal. Situaciją išgelbėjo Nyderlandų konsulas Japonijoje, pažadėjęs pabėgėliams parūpinti Kurasao vizas.

Minia nuo olando traukė pas japoną

Isakas Levinas savo istoriografijoje teigia buvęs pirmasis pabėgėlis, gavęs vizą iš J.Zvartendijko. Kaip rodo Bostone esantys vizų sąrašai, jis buvo tik septynioliktas. I.Levinas pateikė kitą versiją, kaip prasidėjo “Kurasao vizų” istorija.

I.Levino žmona Pesla, Vilniuje gyvenusi Lenkijos pilietė, paprašė ambasadoriaus L.P.J. de Dekerio į pasą įrašyti, kad vizų į Kurasao ir Surinamą nereikia. Pasas su tokiu įrašu buvo parodytas J.Zvartendijkui. Jis tą patį įrašė į I.Levino pasą. I.Levinas sakė, kad jam kaip tik to reikėjo, kad galėtų gauti vizą iš Č.Sugiharos. Liepos 27 dieną jau minia žydų užgulė Č.Sugiharos rezidenciją. Vėliau Č.Sugihara skambino olandui, prašydamas sulėtinti darbą.

Rusai ilgai neleido olandui išvykti

Nei J.Zvartendijkas, nei Č.Sugihara nebuvo profesionalūs diplomatai. J.Zvartendijkas darbą Kaune gavo todėl, kad reikėjo pakeisti naciams simpatizavusį jo pirmtaką. Č.Sugihara buvo Japonijos vyriausybės paskirtas šnipinėti Sovietų Sąjungą. Teigiama, kad jis bendradarbiavo ir su Lenkijos žvalgyba. Konsulų bendra veikla tęsėsi tik tris savaites. Manoma, kad šie vyrai nė karto nebuvo susitikę. Olandas dirbo Laisvės alėjoje, o japonas Vaižganto gatvėje. Kai J.Zvartendijkas išvyko, “Philips” parduotuvė ir biuras buvo uždaryti, ant langų užkabinti Stalino, Lenino ir Markso portretai.

1940 metų liepą J.Zvartendijkas nutarė išvykti kartu su žmona ir trimis vaikais. SSRS iš pradžių jam nedavė vizos. J.Zvartendijkas neturėjo diplomatinės neliečiamybės, nes Olandija ir SSRS nebuvo užmezgusi diplomatinių santykių. Kai į Sibirą buvo išvežtas olando pažįstamas lietuvis istorijos profesorius, J.Zvartendijkas suprato, kad ir jam čia pavojinga. Savo šeimą jis išsiuntė toliau nuo Kauno, vėliau ją vėl parsivežė. Šeima miegojo namuose be baldų, kurie jau buvo išsiųsti į Olandiją, visi laukė sovietų leidimo išvykti.

Jis gavo nurodymą sunaikinti visus konsulato dokumentus. Sudegino popierius, susijusius su žydų gelbėjimu. Nei L.P.J. de Dekeris, nei J.Zvartendijkas apie šią istoriją nepranešė Nyderlandų vyriausybei tremtyje (Londone). Nyderlandų ambasados pateiktoje informacijoje teigiama, kad J.Zvartendijkas iš Kauno išvyko tik 1940 metų rugsėjį.

Ir grįžęs į tėvynę jautė baimę

J.Zvartendijkas išvyko į nacių okupuotą Olandiją, kur toliau dirbo “Philips” kompanijoje. Verslininkas niekam nepasakojo apie veiklą Kaune, bijodamas, jog nacių Gestapas sužinos apie pagalbą žydams. Jis jautėsi nesaugiai iki pat 1944 metų, kai buvo išvaduota Olandija. Tiesa, Nyderlandų ambasada teigia, kad J.Zvartendijkas karo metu buvo išvykęs ir į JAV.

Tylą sudrumstė 1963 metais vienas JAV laikraščių, išspausdinęs straipsnį “Kurasao angelas”. Niekas negalėjo prisiminti konsulo Kaune vardo. Tada J.Zvartendijkas buvo iškviestas į Nyderlandų užsienio reikalų ministeriją.

J.Zvartendijkas pamėgino sužinoti, kiek jo gelbėtų žydų pasiekė Japoniją. Nustebo, nesulaukęs jokio atsako. Tik 1976 metais jis gavo informaciją, kad apie 2000 žydų išsigelbėjo. Tuo metu jis jau sirgo vėžiu. 1976 metų rugsėjį gautas laiškas iš Japonijos, kuriame pranešta, kad iš Lietuvos į Japoniją atvyko 2178 žydai. Pranešimas gautas jo laidotuvių dieną.

Tik N.Gutvirtas, tas pats studentas iš Telšių, 1971 metais paskambino J.Zvartendijkui. Daugiau nė vienas išgelbėtas žydas nesusisiekė su juo. Vėliau jam, kaip ir Č.Sugiharai, buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas.

Abejojama, ar Č.Sugiharai grėsė pavojus

Ar gyvybe rizikavo ir Č.Sugihara? Štai kas rašoma Nebraskos universiteto išleistoje istoriko Ernesto Hepnerio knygoje. Jis stebisi, kodėl Lietuvos spauda, praėjusį dešimtmetį rašydama apie Č.Sugiharą, neminėjo J.Zvartendijko.

“Sugihara nei rizikavo gyvybe, nei niekino iš vyriausybės gautas aiškias instrukcijas, nei buvo trumpam pašalintas iš diplomatinės tarnybos. Atvirkščiai, po to, kai konsulatas Kaune buvo sovietų valdžios 1940 metų rugpjūtį buvo uždarytas, Sugihara keletą kartų buvo perkeltas ir paaukštintas”, - teigiama knygoje.

Pateikiama 1997 metų spalio 13 dienos Japonijos laikraščio “Asahi Shinbun” ištrauka, kai šalies Užsienio reikalų viceministras Saito patvirtino, jog Sugihara nebuvo baudžiamas dėl pagalbos žydams. Jis buvo paaukštintas, gavo ordiną ir finansinį išlaikymą, kai 1947 metais pasitraukė iš tarnybos. Primenami buvusio užsienio reikalų ministrų Aritos ir Matsuokos pareiškimai. Matsuoka pažymėjo, kad, nepaisant aljanso su Vokietija, Japonijos politika žydų atžvilgiu nebuvo pasikeitusi. Šalyje buvo kovojama su antisemitinėmis nuotaikomis.

Č.Sugiharos veiklą aprašė sociologijos profesorius Hilelis Levinas. Jis rėmėsi daugiausia Japonijos užsienio reikalų ministerijos archyve duomenimis. Autorius nevengia net opiausių Sugiharai temų, nagrinėjo jo santykius su pirmąja žmona ruse Klaudija Semionova. Autorius kėlė klausimą: gal Sugihara gelbėjo žydus todėl, kad žmona buvo žydė? Dėl to autorius net susirado 93 metų moterį, įsikūrusią Sidnėjuje.

Čia H.Levinas išsiaiškino, kad K.Semionova nebuvo žydė, netgi kilusi iš antisemitų šeimos. Praėjus dviem dienoms po pokalbio moteris mirė.

Kaip 2002 metais pranešė Japonijos naujienų agentūra “Kyodo News Agency”, Č.Sugiharos žmona Jukiko ir sūnus Čijakis kreipėsi į Izraelio premjerą A.Šaroną ir paragino jį atšaukti kariuomenę iš palestiniečių savivaldos teritorijų. Į prašymą nebuvo sureaguota.

,,Kauno diena", 2003 09 26


Nuotraukoje: Publikacijos autorius, LŽS narys Dainoras Lukas

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)