Neatpažįstamai pasikeitusioje Kauno televizijos studijoje, kuri mena prie6kario laikus, kai joje grojo ne tik Kauno radijo orkestras, bet ir armoniką virkdė legendinis Pupų Dėdė, į penkiasdešimtmečio iškilmes atvykę buvę radijo ir televizijos darbuotojai ir svečiai visą valandą dalijosi mintimis apie praeitį ir ateitį…
Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijos (1962 – 1969) žurnalistas, vėliau ekonomistas, inžinierius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Vladas Daugėla neslėpė nostalgijos tuometinei žurnalistikai ir darbui LRT Kauno redakcijoje.
,,1962-aisiais man buvo 20 metų, kai aš buvau priimtas čia dirbti korespondentu. Būdamas KTU trečiojo studentas tada ,,sublizgėjau“ bendraudamas su radijo laidos žurnalistus, kuris mane pastebėjo ir pasiūlė tapti etatiniu darbuotoju. LRT Kauno padalinys mini 50-metį, o aš dar Iki 1968 metų buvau pagrindinis Kauno televizijos veidas. Kilnojamosios televizijos stoties pagalba kartu su vilniečiu žurnalistu a.a. Abraomu Levinus vesdavau tiesioginius reportažus iš Kauno pramonės įmonių. Jau tuo metu radijo ir televizijos žurnalistika buvo kaip niekad gyva“- kalbėjo Vladas Daugėla.
(Nuotraukoje: Vladas Daugėla)
Buvusi Lietuvos televizijos žurnalistė ir direktorė, dabar LRT tarybos narė, žurnalistė Dalia Kutraitė prisiminė svarbius Lietuvos istorijai įvykius, susijusius su šia redakcija.
„LRT Kauno redakcija man primena ypač svarbius mano gyvenimo ir žurnalistinio darbo įvykius. 1991-ųjų ųjų Sausio 13-osios naktį aš Vilniuje bendradarbiavau su Kauno redakcijos žmonėmis. Dzintra Varžgalienė, kaip ir Jolanta Šarpnickienė, tą naktį laidas transliavo iš Sitkūnų radijo stoties. Jos neturėjo informacijos apie tai, kas vyksta prie Seimo, todėl apie tai aš telefonu perduodavau informaciją. Tai man ypač įsimintinas įvykis, prisimenantis bendradarbiavimą su LRT Kauno redakcija. To mes, kaip ir Dzintros Varžgalienės, neturime teisės užmiršti.“- sakė Dalia Kutraitė.
(Nuotraukoje: Dalia Kutraitė, Vidas Mačiulis ir Vytenis Pauliukaitis)
Žurnalistas, vėliau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Benediktas Vilmantas Rupeika taip pat dalijosi prisiminimais iš tuometinės Kauno redakcijos gyvenimo.
„Kai LRT Kauno redakcijoje buvo laisva korespondento vieta ir aš gavau pasiūlymą čia dirbti – mečiau viską. Atėjęs galvojau nuo ko pradėti. Buvo žmonių, kurie pajuto man tam tikrą palankumą, o aš tarp jų pajutau kolegiškumą. Pamenu, kaip rengiau pirmąsias radijo laidas iš Kauno.
Parengtą laidą visada perklausydavo redakcijos vadovai. Jeigu nepatikdavo, reportažo ar laidos neleisdavo transliuoti, ypač jeigu kažką kritikuodavau. Tuomet aš tą ,,cenzūruotą“ reportažą ar visą uždraustą išmestą laidą atiduodavau vilniečiams, kurie patys transliuodavo visai Lietuvai.
Dėl to teko palikti Kauną, bet mane mielai priėmė Vilniaus radijo ir televizijos komitetas“,- prisimena Benediktas Vilmantas Rupeika.
(Nuotraukoje: Benediktas Vilmantas Rupeika)
Buvęs Kauno redakcijos žurnalistas (1966-1989), poetas, vertėjas, eseistas, puikių literatūrinių laidų autorius Petras Palilionis pabrėžė šios redakcijos tikrumą ir nacionalumą.
„LRT Kauno redakcija buvo lietuvybės židinys. Aš čia praleidau 23-ejus metus, man be galo malonu matyti buvusių kolegų veidus. Su jais praleidome nuostabias dienas. Džiaugiuosi, kad buvome kolektyvas, generuojantis puikiais idėjas. Mano laidose per Kauno radiją kalbėjo visas to meto Kauno kultūrinis elitas. Gaila, kad jau seniai nebeliko Kauno radijo, kaip ir Kauno televizijos. Kodėl?“, – klausė Petras Palilionis.(Nuotraukoje: buvęs Kauno redakcijos žurnalistas
Petras Palilionis)
Žurnalistas ir rašytojas Juozas Kundrotas, įvertintas Vaižganto ir Vytauto Gedgaudo premijomis, šiais metais tapęs ir reikšmingiausios Lietuvoje Vinco Kudirkos premijos laureatu, teigė ilgai svarstęs, ar sutikti dirbti LRT Kauno redakcijoje, tačiau dėl savo priimto sprendimo visiškai nesigaili.
„Kai pradėjau čia dirbti 1967 metais, radijo kolektyvą sudarė 23 žmonės, įskaitant dvi valytojas ir pečkurį. Vyr. redaktorius ilgai kalbino čia įsidarbinti. Ilgai galvojau, ar pasilikti dirbti Jonavos laikraštyje, ar važiuoti į Kauną. Galiausiai, žmonos pastūmėtas, sutikau. Iš pradžių absoliučiai nieko nemokėjau, man nelabai sekėsi rengti eterio laidas, tačiau visi čia dirbantys labai drąsino, čia mokiausi iš didžių, talentingų žmonių“ – didžiuodamasis sakė Juozas Kundrotas.
„Čia buvo ir šilto, ir šalto, bet svarbiausia – čia vyko darbas. Čia gimė visos iniciatyvos, visos autorinės laidos. Dabar sunku suvokti, kodėl šiandien jos nereikalinga. Šitas darbas ir žmonės, su kuriais dirbome, be galo artimi ir man jų trūksta. Gaila, kad šiandien visi apie tai kalba, kaip apie prisiminimą. Bet ši kibirkštis nėra užgęsusi. Ji tęsiama.
Dėl didelių pastangų matyti, kad studija vystosi, kad planų yra. Tebūnie, kad Kauno televizija ir radijas bus minimas, kai sukaks 100 metų!”,- baigė savo mintis buvęs kaunietis radijo skyriaus vedėjas Juozas Kundrotas.
Visi buvę LRT Kauno redakcijos darbuotojai pritarė minčiai, kad būtina atgaivinti Kauno televiziją ir radiją, kurie ne tik buvo, bet ir turi užimti reikšmingą vietą laisvos Lietuvos gyvenime.
(Nuotraukoje: Buvęs Kauno RTV radijo skyriaus vedėjas Juozas Kundrotas)
Nuotraukų autorius – LŽS narys Albertas Švenčionis
