2018 m. birželio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas Zenonas Lapinskas - palikęs meilę žmonių širdyse

Vidas MAČIULIS, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas



Lapinskas. Vienas II_1.jpg2018-ųjų birželio 10-ąją žurnalistui Zenonui Lapinskui, ilgamečiui Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui būtų sukakę 90 metų. Deja, jau dvidešimt septyneri metai, kai Jo nėra šalia mūsų. Tačiau Jį, visi kurie kartu dirbo, bendravo, taip pat ir vyresnės kartos radijo klausytojai ir televizijos žiūrovai ne tik prisimena, bet ir mini geru žodžiu.

Skaitytojams pateikiu anksčiau parašytus kelis štrichus apie buvusį savo Vadovą, Žurnalistą, Žmogų.

Iš Žurnalistikos enciklopedijos:

 Lapinskas Zenonas (1928 06 10 Kamajuose, Rokiškio aps. - 1991 11 10 Kaune), mokytojas, žurnalistas. 1947 baigė Rokiškio 1-ąją vid. mokyklą, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą. 1948 - 1951 buvo Rokiškio 1-osios vid. mokyklos mokytojas, 1951- 1957 - direktorius. 1958-1961 dirbo Rokiškio rajono laikr. „Po spalio vėliava“ redaktoriumi, 1962-1968 - Kaišiadorių rajono laikr. „Į komunizmą“ redaktoriumi. Nuo 1968 iki 1990  - Lietuvos radijo ir televizijos Kauno vyriausiosios redakcijos vyr. redaktorius. 1967 - 1990 metais buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas.


Zenonas Lapinskas galėjo būti puikus visos Lietuvos pedagogų vadovas (tai jis sugebėjo įrodyti net savo jaunystėje, vadovaujant vidurinei mokyklai), galėjo būti puikus operetės teatro solistas (nuostabiu balsu net atlikdavo arija iš operų,), galėjo būti ir dramos teatro aktorius (jo puikus mikrofoninis balsas išliko radijo fonotekose, o mokėjimas vaidinti - televizijos laidų įrašuose), galėjo būti puikus psichologas (tai jis įrodė bendraudamas su eiliniais žmonėmis ir su žinomais valdininkais), galėjo būti šaudymo sporto meistras (jam iškovotų medžioklės trofėjų visi pavydėjo)... Talentingas tai buvo žmogus, pasirinkęs anais laikais nelabai dėkingą  partijos „parankinio“ - žurnalisto profesiją...


Informatyvios, bet nedaug ką pasakančios apie kolegą šios eilutės, beje, enciklopedijoje pirmąkart įamžintos tik 1997 metais. Zenonas Lapinskas, nors to buvo vertas, nepateko nei į „Mažąją lietuviškąją tarybinę enciklopediją“, nei į „Lietuviškąją tarybinę enciklopediją“, nei į „Tarybų Lietuvos enciklopediją“. Tačiau dėl to nesumažėjo žmonių pagarba jam gyvam esant, o ir iškeliavus žurnalistui amžinybėn - jį daug kas mena ir geru žodžiu mini...

Žmogus, gimęs ir augęs prieškarinėje nepriklausomo¬je Lietuvoje, matęs ano gyvenimo privalumus, galėjo ištisas valandas pasakoti, kokia nuostabi tada buvo jo gimtinė. Jis buvo ir nepakartojamas anekdotų porintojas, sugebėję taikliai pašiepti tą ,,tarybinio gyvenimo tikrovę, vienintelę ir neklystančią partiją", nors pats ne iš įsitikinimų, o dėl vadovo darbo buvo komunistas. 

Galima įsivaizduoti, kaip nemiela ir sunku Z.Lapinskui buvo rengti laidas apie įmonių socialistinį lenktyniavimą ar pirminių partinių organizacijų darbą. Tačiau viską, ką jis darydavo, atlikdavo iš visos širdies ir meistriškai. 1975 metais už radijo laidas darbininkiška tema Zenonas Lapinskas kartu su savo kolegomis Vytautu Dovydaičiu ir Juozu Kundrotu buvo apdovanotas aukščiausia tuo metu Lietuvoje -V. Mickevičiaus-Kapsuko respublikine žurnalistine premija. Šimtus radijo ir televizijos reportažų, interviu, komentarų, kuriuos seniai nusinešė užmarštin laikas, paruošė Z.Lapinskas. O paminklą sau pasistatė -plėsdamas, gražindamas ir puoselėdamas dviaukštį pastatą S.Daukanto g. 28 A, kuris mūsų vyriausiojo dėka jau triaukštis , yra visai geras (tik nelabai didelis) radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliavimo centras.




Lapinskas. Dar vienas. II_1.jpg1967 metais, tapęs tuometiniu Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Kauno radijo redakcijos vyr. redaktoriumi (po metų įkurtai Kauno televizijos redakcijai vadovavo Vytautas Andrejaitis), Zenonas Lapinskas stengėsi didinti radijo laidų kiekybę ir gerinti kokybę. Deja, jau keleri metai, netrukus po buvusiojo redaktoriaus mirties, radijo redakcija buvo išformuota ir praktiškai Lietuvos radijo klausytojai  laidų iš Kauno. Privačių stočių - ne viena, o valstybinis radijas neturi „gimtajame mieste“ savos redakcijos. Tokio keisto, švelniai tariant, „tėvelių“ sprendimo mūsų vyriausiasis tikrai nebūtų toleravęs. Gal naujoji eterio žurnalistų karta  sugebės susigrąžinti prarastą radiją, kurį taip mylėjo Z. Lapinskas, ir kaunietišką televiziją?..

Jau vadovaudamas Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijai Zenonas Lapinskas daug naktų nemiegojo dėl vilniškio CK ar Maskvos gosteleradijo nurodymų uždaryti niekur negirdėtą ir nematytą jungtinę redakciją. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje tik respublikos, turinčios sritis, galėjo turėti savo radijo ir televizijos redakcijas, kurios ir rengdavo laidas tik sau, o ne visai šaliai. 

 Lietuvoje ir dabar kartais be reikalo keiksnojamas buvęs LRTV komiteto pirmininkas Jonas Januitis savo iniciatyva, nesibaimindamas įkūrė Kauno redakciją, kuri transliavo savo laidas visai Lietuvai. Net ir S.Konarskio gatvėje Vilniuje, kur buvo LRT komitetas, daug kam nepatiko, kad Kaunas turi eteryje savo žodį ir vaizdą. Tačiau Zenonas Lapinskas, visada geranoriškai padedant supratingiems miesto vadovams, pasitelkęs visus kolektyvo bendraminčius, sugebėdavo išgelbėti jau pasmerktą mūsų redakciją. ,

Deja, 1990-ųjų rudenį, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,
paties vyriausiojo niekas nesugebėjo, nenorejo ir negalėjo išsaugoti. Vilniuje buvo parašytas įsakymas dėl  jo atleidimo iš vyr. redaktoriaus pareigų, nesiūlant likti televizijos laidų redaktoriumi, eterio žurnalistu. Niekas iš naujųjų  LRT vadovų neišlydejo užtarnautan poilsin Zenono Lapinsko (tik bendradarbiai surengė jaudinančias palydas). 

Prieš tai tuometiniam Lietuvos radijo  ir televizijos generaliniam direktoriui ir Lietuvos televizijos direktoriui Kauno redakcijoje surengtame kolektyvo susirinkime perskaičius įsakymą dėl „buvusiojo" atleidimo iš pareigų ir naujojo vyr. redaktoriaus paskyrimo, kiek sutrikęs, bet išdidus išlikęs Zenonas Lapinskas priminė vieną liaudyje gimusį vaizdelį: kai tėvas nuvežusiam jį į mišką sūnui pasakė, kad pasiimtų rogutes, nes jį, tapusį senu tėvu, neturės sūnus kuo išvežti, kad atsikratytų...

 Abu Lietuvos radijo ir televizijos vadovai, rengę ir pasirašę įsakymą, neilgai pabuvo aukštuose postuose. Išėjo nepalikę ryškių darbų, tik svajoję, planavę ir nieko nenuveikę. Juos nedaug kas Kaune prisimena, o Zenoną Lapinską geru žodžiu mini net jo buvę išbarti ar įžeisti pavaldiniai (sunku visiems įtikti, visus gražiai pagerbti, paskatinti, paaukštinti). Daug kartų mūsų redakcijoje teko išgirsti žodžius: „Zenonas Lapinskas taip niekada nebūtų padaręs ar pasielgęs“, „Tik dabar supratom, ką reiškia kolektyvui griežtas, bet teisingas vadovas“.

Ypač genialus buvo mūsų vyriausiasis redaktorius gamybinių pasitarimų ar laidų aptarimų metu. Jis vienas galėdavo kelias valandas su aktoriškomis mizanscenomis kalbėti, analizuoti, pats klausti ir pats atsakyti, svetimas mintis pateikti kaip savas... Meistriškai sugebėdavo ir įgelti, paneigti, įrodyti bei išaukštinti. Kaip jis kovodavo už pavaldinių tvarkingumą, pareigingumą, darbštumą, kūrybingumą! Nusižengusiems jo reikalavimams, grubiai pažeidusiems žmogiškus principus negailėdavo viešai kolektyve griežtų ir pamokančių žodžių. 




Lapinskas_4_naujas_II.jpgKitoks, neatpažįstamas vyr.redaktorius būdavo Vilniuje, kai sprendėsi vieno ar kito mūsų darbuotojo klausimas. Kiekvieną užstodavo, girdavo ir apgindavo. Negailėdavo gerų žodžių net to nenusipelniusiam.

 Neteko girdėti, kad kažkam už akių peiktų savo kolektyvo narius. Gal dėl to LRT Kauno redakcija ir buvo vienalytė, lyg kumštis. Todėl Zenono Lapinsko vadovaujamas kolektyvas galėjo „kalnus nuversti“!

Daug metų Zenonas Lapinskas vadovavo ir visiems Kauno žurnalistams. Jo iniciatyva sumanytos ir rengiamos „Žurnalistų  dienos" įvairiuose Kauno kolektyvuose,  turėjo didelį abipusį pasisekimą. Deja, jau nebeturime Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Zenono Lapinsko. Jeigu  ne tas jo „buvusiojo“ išstūmimas iš sunkių vyr. redaktoriaus pareigų, gal  nebūtų staiga užklupusi vėžio vardą turinti liga.

 Kauno klinikų medikai net ir sėkmingai atlikę skrandžio operaciją, buvo bejėgiai išsaugoti Zenono Lapinsko gyvybę. 1991-ųjų rudenį Karmėlavos kapinėse, susirinkus daugybei žmonių, buvo supiltas Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijos  vyr. redaktoriaus Zenono Lapinsko kapas... 

Kasmet, iki 1990-ųjų Z. Lapinskas birželio 10-ąją skęsdavo gėlių žieduose. Jį visada su gimtadieniu nuoširdžiai  sveikindavo artimieji, bendradarbiai, bičiuliai... O jų žurnalistas turėjo ypač daug, nes buvo apdovanotas  - mokėjimu bendrauti su žmonėmis. 

Džiaugsmas, pasidalytas su Zenonu Lapinsku, buvo dvigubai mielesnis, o skausmas - perpus mažesnis. Kaip jaudinančiai sutikdamas  paskutinius savo gyvenime Naujuosius metus jis  mums, keliems buvusiems bendradarbiams, savo rankomis gražiai įrengtame ir sutvarkytame bute Neries krantinėje, linkėjo: „Būkit visada geri vieni kitiems, nes labai  trumpas yra žmogaus gyvenimas. Visada prisiminkime vieni kitus...“


Nuotraukose:

Vyr. redaktorius Zenonas Lapinskas ir su pašnekovu  Kačerginės girininku H.Petrausku ir su bedradarbiais Vidu Mačiuliu ir Olimpija Mačikūniene

Lapinskas_._Mes._Didel..jpg



ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)