2018 m. rugpjūčio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Įamžintas laikraščio ,,Sajūdžio žinios“ atminimas

Stasys PAŠKEVIČIUS, LŽS ir NŽKA narys

S__j__d__io___inios_2_did..jpg


Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 30-metį, Vilniuje, prie namo, kuriame pradėtas leisti LPS laikraštis „Sąjūdžio žinios“, susirinko būrys anų dienų liudininkų.

Sostinės Lenktojoje gatvėje, ant 69 numeriu pažymėto namo atidengta atminimo lenta, ant kurios rašoma: „Čia, viename iš atgimimo židinių, buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“.








S__j__d__io___inios_3_II.jpgPrisiminimais dalinosi „Sąjūdžio žinių“ kūrėjai ir Sąjūdžio bendražygiai. Pirmasis „Sąjūdžio žinių“ redaktorius Arvydas Juozaitis prisiminė, jog ypač svarbų vaidmenį leidžiant „Sąjūdžio žinias“ atliko fizikai: „Fizikai darė stebuklus. Vietoj formulių, 
lentelių jie spausdindavo rašinius.“

(Nuotraukoje: Arvydas Juozaitis)


www.lrytas.lt išspausdino interviu su buvusiu ,,Sąjūdžio žinių" redaktoriumi, žurnalistu, rašytoju, filosofu Arvydu Juozaičiu:

 – LPS steigiamasis suvažiavimas sušauktas 1988 metų spalio 22-ąją, o „Sąjūdžio žinias“ pradėjome leisti birželio viduryje. Informacinis biuletenis vėliau įvardytas kaip LPS leidinys. Pirmąjį numerį parengė Alvydas Medalinskas ir Jonas Malinauskas. O po to jį tvarkė architektas Artūras Skučas, vėliau tapęs parlamento apsaugos vadu ir V.Landsbergio sargybiniu. Vieno „Sąjūdžio žinių“ redaktoriaus iš pradžių nebuvo, aš leidinį pradėjau redaguoti nuo septintojo numerio. Kurį laiką tai buvo vienintelė mūsų tribūna.

 Kai reikalai įsibėgėjo, leidinys pasiekdavo atokiausius Lietuvos kampelius, buvo dauginamas kitose vietovėse, tikrojo tiražo niekas nežinojo. Manau, kad jis atliko savo vaidmenį telkiant Sąjūdį.











S__j__d__io___inios_5.jpg(Nuotraukoje: prof. Vytautas Landsbergis ir Arvydas Juozaitis)


– Kuo neįtiko A.Skučas, kad jam reikėjo trauktis iš „Sajūdžio žinių“? 

– Viena aštroka jo publikacija smarkiai papiktino Iniciatyvinės grupės narius komunistus. Jie sukėlė audrą, kad A.Skučas kiršina Sąjūdį ir LKP. Siekdama išvengti konfliktų Iniciatyvinė grupė šias pareigas patikėjo man – „Sąjūdžio žinias“ leidau iki 51-ojo numerio.

 – Kaip sukotės, kad iš esmės pogrindžio sąlygomis leidžiamas laikraštis pasiekdavo skaitytojus? – Darbavausi uošvio namuose Žvėryne. Namas Lenktojoje gatvėje buvo tapęs Sąjūdžio operatyvinės veiklos štabu – čionai viskas suplaukdavo. 

Naktimis kaukšėdavau mašinėle arba ranka rašydavau tekstus, kurie buvo kompiuteriu surenkami Fizikos institute. Iš skilčių klijuodavome maketą. Leidinio periodiškumas priklausė nuo mano bemiegių naktų. Rėmėjams paskelbėme Iniciatyvinės grupės nario kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno asmeninės sąskaitos Taupomajame banke duomenis. Jis pats pasiūlė tokį variantą – man ir A.Medalinskui suteikė įgaliojimus ja naudotis. Tai buvo ne tik informacinio leidinio, bet ir viso Sąjūdžio atsiskaitomoji sąskaita.







S__j__d__io___inios_4_II.jpgNuotraukoje: prof. Romas Pakalnis

 – Kaip ir kur spausdinote „Sąjūdžio žinias“, jeigu oficialios spaustuvės nepriimdavo?

 – Lietuvos informatikos mokslinio tyrimo institute šalia dabartinės Krašto apsaugos ministerijos. Tenykštėje akademinei bendruomenei gerai žinomoje spaustuvėlėje darbavosi Antanas Paulauskas – kopijavimo aparatu daugindavo disertacijas, kopijuodavo ir užsienio literatūrą, kurios niekas nespausdindavo. Jis ėmėsi tiražuoti ir „Sąjūdžio žinias“. Atvykę iš rajonų sąjūdininkai paimtą tiražą patys daugindavo ir platindavo.

 Paskui jau nebekontroliavau proceso – žmonės patys be mano žinios prašydavo A.Paulausko paslaugų. Apie autoriaus teises negalvojome – džiaugėmės, kad leidinys plinta. Tik vienas „Sąjūdžio žinių“ numeris naktį slaptai surinktas valdiškoje spaustuvėje. Tai daręs darbuotojas vėliau nukentėjo. A.Paulauskas spausdindavo penkis tūkstančius „Sąjūdžio žinių“ egzempliorių, bet paklausa buvo didžiulė, todėl įsitraukė pirmieji kooperatyvai. 


Fotografo, LŽS ir NŽKA nario Stasio Paškevičiaus nuotraukose: Laikraščio ,,Sąjūdžio žinios" atminimo lemtos atidengimo iškilmės Vilniuje



S__j__d__io___inios___1_did.jpg





ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)