Žurnalistinis smalsumas mane atvedė į Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje, kur veikia keliaujanti paroda su kiek netikėtu pavadinimu – ,,BUS UŽDRAUSTA: BALTIJOS KNYGA (1918 – 1940).“ Ekspozicija suteikia galimybę pirmą kartą išsamiau pažvelgti į Baltijos šalių knygininkystės procesus tarp dviejų pasaulinių karų.
Vyresnės kartos žmonėms visiškai aišku, kodėl parodos pavadinime pirmoji antraštė: ,,BUS UŽDRAUSTA”, bet išgirdau, kaip tų žodžių prasmę gidė plačiai aiškina atėjusiems mokiniams. Jie turi žinoti, kodėl rašoma: Greitai visa tai bus uždrausta, cenzūruota, išbraukyta, uždažyta, perkelta į spec. fondus, paslėpta. Mokiniai turi žinoti ir apie knygų naikinimo laužus, peržiūrimus bibliotekų fondus. 1940 metų Baltijos šalių aneksija ir okupacija buvo ilgo proceso startas. Reikėjo visų pirma sunaikinti tautų atmintį, be abejo, ir kultūros.
Pagalvoju, kad ir aš galėčiau gidę pavaduoti – papasakočiau, kaip Vilniaus universiteto lituanistės studentės savo diplominio vadovės rūpesčio dėka gavome leidimus į Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos (taip anksčiau vadinosi Martyno Mažvydo biblioteka) spec. fondus. Rašėme tada diplominius darbus iš poeto Vinco Mykolaičio–Putino kūrybos. O šio intelektualo kūrybai suvokti reikalingi filosofijos, literatūros teorijos ir istorijos leidiniai buvo specialiųjų fondų saugyklose. Studentams šios knygos, laikraščiai, žurnalai tapo prieinami tik gavus diplominio darbo vadovės raštą su Lietuvių kalbos
ir literatūros katedros vedėjo ir net universiteto rektoriaus parašais.
Bet nuo to istorinio ekskurso grįžkime prie parodos. Ją parengė trijų valstybių bibliotekų komandos – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinė Latvijos biblioteka, Nacionalinė Estijos biblioteka. Parodos idėjos autorius Nacionalinės Latvijos bibliotekos direktorius Andris Vilks.
Paroda leidžia susipažinti su 1918 –1940 metų Baltijos šalių knygomis: originalia ir verstine literatūra, mokslo ir mokslo populiarinimo, informaciniais ir kitų sričių leidiniais, publikacijomis skirtomis tautinių mažumų bendruomenėms, mokomąja literatūra ir knygomis vaikams.Akcentuojamas šio laikotarpio leidinių naujoviškumas, ryšys su nacionalinėmis knygininkystės tradicijomis ir su aktualiomis pasaulinėmis
tendencijomis.
Autoritetingi parodos rengėjai 1918 – 1940 metų laikotarpį vadina Baltijos šalių aukso amžiumi. Pabrėžia, jog pirmą kartą sudarytos sąlygos švietimui nacionalinėmis kalbomis.
Ypatingai suklestėjo vadovėlių leidimas. Pirmą kartą šių valstybių istorijoje atsirado galimybė mokslo sričių tyrinėtojams publikuoti aukštųjų mokyklų ir mokslinių institutų leidiniuose, vystėsi mokslinė literatūra. Skaitymas tapo žinių šaltiniu ir vertinga pramoga tiek miesto, tiek ir kaimo gyventojams. Skaitė ir savo išprusimą didino visi socialiniai sluoksniai.
Parodoje eksponuojami leidiniai suskirstyti į dešimt teminių grupių; 1.Grožinė literatūra, 2. Versta pasaulio grožinė literatūra. 3. Mokslinė ir šaltinių literatūra, 4. Mokslo populiarinimo leidiniai, 5.Vadovėliai, 6. Enciklopedijos, žinynai, 7. Knygos vaikams, 8. Reprezentaciniai leidiniai, 9. Kultūros leidiniai, 10. Tautinių mažumų knygos.
Parodos rengėjai taip pat eksponuoja ir garsių dailininkų apipavidalintas bei įvairiuose konkursuose premijuotas reprezentacines knygas.
Man, kaip bibliofilinės draugijos narei, buvo labai malonu tarp reikšmingų knygų rasti ir XXVII knygos mėgėjų draugijos leidinį – lietuvių liaudies pasaką „Gulbė – karaliaus pati” (1937 ), už kurią dailininkas Viktoras Petravičius 1937 metais Paryžiuje vykusioje moderniojo meno ir technikos parodoje gavo Didįjį prizą. Parodoje taip pat eksponuojamas ir šios draugijos bibliofilų parengtas kultūros leidinys „Metraštis”.
Beje, atkurta Draugija perėmė „Metraščio” leidybos tradicijas ir šiemet (2018 m.) išleido „Metraščio” VI tomą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui.
Džiugu, kad Lietuva, Latvija ir Estija kartu parengė šią parodą Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikusi ekspozicija jau iškeliavo į Taliną, o lapkričio mėnesį paroda pasieks ir į Rygą.
Publikacijos autorės Perpetua Dumšienės nuotraukose – keli parodos eksponatai
