2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistinė Petro Babicko premija įteikta Virginijai Motiejūnienei


Motiejuniene_su_manim_didele.jpg


Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtoje kauniečių šventėje gegužės 12-ąją buvo pagerbta septintoji pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko premijos laureatė Virginija Motiejūnienė. 

Kauno apskrities skyriaus valdybos nariai, tarpininkaujant LŽS pirmininkui Dainiui Radzevičiui, 2018-ųjų garbingo vardo premija paskirta net 42 metus LRT žurnaliste, šiuo metu televizijos ,,Panoramoje“ dirbančiai Virginijai Jonynaitei – Motiejūnienei. Ji pelnė Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos tūkstanties eurų premiją.




Motiejuniene_2_II.jpgPirmą kartą stiklo menininkas Audrius Vaišnys savo originalų autorinį kūrinį ,,Mikrofonas“ pats įteikė LŽS ir NŽKA narei V.Motiejūnienei. 

Vilnietė kolegė pripažinimą pelnė už puikų darbą viename  vieninteliame gyvenime LRT kolektyve. Virginija - kūrybinio ilgaamžiškumo pavyzdys

Premijos laureatę Virginiją Motiejūnienę sveikino LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė, jai įteikusi šešiasdešimtmetės Lietuvos televizijos istorijos knygą, taip pat LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir Kauno apskrities žurnalistų vadovas Vidas Mačiulis.

Nuoširdų padėkos žodį tarė ir darbšti žurnalistė, visuomeninės veiklos entuziastė Virginija Motiejūnienė (apie tai bus puslapyje ,,Videoreportažai“. 

Apdovanojimo dieną laureatė kelias mintis specialiai parašė ir kauniečių internetinei svetainei.


Motiejuniene_2____kaire_II.jpg,,Kelią į tuometį Televizijos ir radijo komitetą žinojau nuo 10-ties metų. 1964-taisiais į Vilniaus 22-os vidurinės mokyklos 4 a klasę užsukusi radijo režisierė Nijolė Strazdūnaitė išsirinko kelis mokinius turėsiančius įgarsinti laidą vaikams „Pionierių trimitas“. Nuo tada iki baigiant mokyklą žodžiai „Pionierių trimitas! Sveiki, vaikai!“ ir kiti laidos tekstai eteryje skambėjo mano ir berniuko porininko balsais.

Vėliau, baigusi VU Ekonomikos fakultetą patekau į televiziją . Ir vėl laimingo atsitiktinumo dėka, renkantis darbo vietas, pasirodė Televizijos ir radijo komiteto kadrų skyriaus viršininkas ir pasiūlė televizijoje rengti ekonomines laidas. Nuo jų ir pradėjau. Tačiau tikrą kūrybos džiaugsmą patyriau svaigiais tautos atgimimo , Sąjūdžio metais, kai su puikia kolegų Rimvydo ir Virgilijaus Kubilių komanda pradėjome kurti ekonominę publicistinę laidą „Akistata“.  

Tai buvo valandinė programa, imdavomės aštrių pokalbių, leisdavome sau papokštauti tokiomis temomis, kurios neseniai buvo tabu.Pavyzdžiui, jau tada pastebėjome, kad įmonių direktoriai vadovauja savo įstaigoms visą gyvenimą, tad prisinešėme į studiją įvairiausio formato kėdžių ir pavadinome vadovus „ilgasėdžiais“. O juk smarkiau apie vadovų rotaciją pradėta kalbėti tik dabar… Ypač smagu buvo kurti vaidybinius „Akistatos“ intarpus, serialą „Laisvė trims pusbroliams“, kur po pusbrolių įvaizdžiu slėpėsi trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – o didysis brolis, aišku, buvo Rusija.

„Akistatos“, kaip ir kitų laidų gyvavimą nutraukė 1991 m. sausio 13-osios įvykiai, buvo okupuoti Radijo ir televizijos pastatai, kuriuos atgavome tik žlugus Maskvos pučui. Bet pati laida tada dar nemirė, kūrėme ją, naudodami žmonių dovanotas buitines kasetes, suorganizavome Bado akciją, kurios metu kolegos iš radijo, televizijos, techninio centro garsaus disidento Petro Ciziko paskolintame badautojų namelyje badaudavo po 3 dienas. Tada gimė laidų ciklas „Badautojų namelio istorijos“. 




Motiejunkiene_su_direkt._II.jpgProtesto akciją pratęsėme ir Maskvoje, kur nuvykusi badautojų grupė Rusijos piliečiams miesto gatvėse skelbė, kad Lietuvoje bandoma užgniaužti laisvą žodį, kad Lietuvos žurnalistai yra išvaryti iš savo pastatų.

Prie temos apie tai, ką patyrė Radijo ir televizijos žmonės nepamirštamą 91-ųjų sausio 13-tosios naktį teko grįžti po gero dešimtmečio ir kartu su režisieriumi Juozu Saboliumi sukurti filmą „Sausio mūšis“. Tai prisiminimų filmas, apie tai, ką tą naktį Televizijos ir radijo rūmuose buvę žmonės patyrė, matė, jautė, išgyveno.

Apskritai už visą savo kūrybą , nevieną parengtą laidą, daugybę reportažų ir kelis filmus turiu būti dėkinga tam laikmečiui, kurio metu gyvenau ir gyvenu. Juk Sąjūdžio steigimasis, valstybės atkūrimo darbai, sausio 13-osios įvykiai negalėjo praeiti nepastebėti, o turint kamerą ir mikrofoną būtų buvęs nusikaltimas apie tai nutylėti. Kaip tada, taip ir dabar įvykių fiksavimas yra mano darbas, kurį aš myliu ir kuriuo džiaugiuosi.”

LŽS ir NŽKA narė Virginija Motiejūnienė, LRT žurnalistė








Nuotraukose: Petro Babicko premijos įteikimo  Kaune LRT televizijos žurnalistei Virginijai Motiejūnienei akimirkos
 Fotografų, LŽS narių Alberto Švenčionio ir Ričardo Šaknio nuotr.




Motiejun._nera._II.jpg







ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)