2018 m. rugpjūčio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Virginija Motiejūnienė-Jonynaitė – septintoji P.Babicko premijos laureatė

www.kaunozurnalistai.lt inf.

Motiejuniene_V._didele.jpg


XXVI kauniečių žurnalistų Spaudos baliuje šeštadienį bus pagerbta Lietuvos žurnalistų sąjungos narė vilnietė TV žurnalistė, redaktorė Virginija Motiejūnienė – Jonynaitė. Trumpa, bet prasminga yra kolegės darbo biografija.

Virginija gimė 1952 12 25 Vilniuje.
 1976 Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete įgijo darbo ekonomikos specialybę ir pradėjo dirbti tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete televizijos laidų redaktore. Rengė TV laidas ekonominėmis temomis. 

1984 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1987-92 vadovavo televizijos ekonomikos laidų redakcijai. 1989-93 kartu su kitais rengė ekonominę-publicistinę programą „Akistata“. Nuo 1993 - Lietuvos televizijos Naujienų redakcijos laidos „Panorama“ korespondentė. Daugiausia rengia reportažus ekonomikos ir finansų temomis. 1994 apdovanota „Auksinės bitės“ prizu.

Virginija Motiejūnienė – darbščioji ,,Panoramos“ bitutė kasdien skuba į S.Konarskio g. 49 pastatą, ieško temų ir problemų, kurios būtų aktualios, įdomios ir reikalingos Lietuvos žmonėms.



Mikrofonas II naujas_1.jpg

Pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo Petro Babicko vardo premiją (1000 eurų premiją įteiks LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius), o iš kauniečio dailininko Audriaus Vaišnio  rankų paims autorinį darbą – unikalų mikrofoną.

Vi tai  Virginija Motiejūnienė gaus už meilę ir ištikimybę žurnalistikai bei keturiasdešimt dvejus metus paskirtus vienam kolektyvui LRT ! 


Nuotraukose: Dvyliktoji Petro Babicko vardo premijos laureatė vilnietė, LŽS narė Virginija Motiejūnienė; kauniečio dailininko Audriaus Vaišnio autorinis darbas - Mikrofonas.

www.kaunozurnalistai.lt notr.


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)