2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaune dirbančios žurnalistės nejaučia vyrų spaudimo

Brigita SABALIAUSKAITĖ, LŽS narė, www.kasvykstakaune.lt redaktorė

Zurnalistes_1_didele.jpg

Vakar, gegužės 7-ąją Lietuvoje minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kuri yra profesinė šalies žurnalistų šventė. Nors Europoje daug kalbama apie tai, kad žiniasklaidoje, o ypač skaitmeninėje srityje, į kurią iš senųjų spaudos formų transformuojasi šių dienų visuomenės informavimo priemonės, dominuoja vyrai, tačiau Lietuvoje galime didžiuotis, kad šalies žiniasklaidoje sėkmingai dirba daugybė savo srities profesionalių moterų.

Spaudos dienos proga apie moterų padėtį žiniasklaidoje kalbamės su Kaune dirbančiomis žurnalistėmis Kristina Karlone ir Karolina Stažyte.

Pasaulis labai pasikeitė

Šių dienų pasaulis gerokai skiriasi nuo to, kuriame gyveno mūsų pramotės. Nors lietuvės moterys, vos atkūrus valstybę – praeito amžiaus pradžioje – iškart ėmėsi veiklos bei aktyviai gynė savo teises ir lietuvėms vienoms pirmųjų Europoje buvo suteikta teisė balsuoti, tačiau kelias, kad jas pripažintų ir vertintų lygiai, kaip vyrus – vis dar tęsiasi ir šiomis dienomis.



Zurnalistes_Karlone_II.pngIr nors „Lietuvos ryto televizijos“ žurnalistė K. Karlonė ir naujienų portalo „15min“ reporterė Kaune K. Stažytė teigia savo darbe iš esmės nepatiriančios spaudimo dėl to, kad yra moterys, pašnekovės pripažįsta, kad taip buvo ne visada.


Teisininkės išsilavinimą turinti K. Stažytė pažintį su darbu žiniasklaidoje pradėjo nuo gana vyriška laikomos srities – futbolo. Būdama užkietėjusi šios sporto šakos fanė ir mėgėja, ji drauge su tėčiu vedė radijo laidą apie futbolą, vėliau jai pasiūlyta vesti ir televizijos laidą šia tema.



„Futbolo pasaulyje labai jautėsi skeptiškas požiūris į laidos apie futbolą vedėją – moterį, panašiai, na „ką čia ta ekspertė – vištelė apie futbolą gali pašnekėti?“ Tuo metu neturėjau pakankamo pasitikėjimo savo žiniomis, todėl pati save sustabdžiau nuo pasiūlymo tęsti karjerą kaip futbolo žinovė, nes bijojau patirti ne tik specialistų vyrų, bet ir žiūrovų spaudimą“, – sako K. Stažytė.

Dabar kartais žurnalistė pajaučia pašnekovų abejonę jos gebėjimais nebent dėl jaunatviškos išvaizdos, tačiau kadangi Kaune dirba pakankamai seniai ir savo publikacijomis jau yra pelniusi daugelio pašnekovų pasitikėjimą, sunkumų dėl aplinkinių požiūrio patiria retai, nors ir tenka rašyti įvairiausiomis temomis, neskirstant jų į „vyriškas“ ar „moteriškas“.


Nuotraukoje: Kristina Karlonė 
 Asmeninio archyvo nuotr.

K. Karlonė teigia, kad jai kaip tik atvirkščiai, dažniau tenka ruošti reportažus apie „vyriškoms“ sritimis priskirtas aktualijas – padangas ar automobilių pardavimus, energetiką, transportą. „Sakyčiau, net tam tikras privalumas yra imtis tokių temų, nes moteris moka kitaip tokią temą pateikti, suprantamiau eiliniam vartotojui, ne tik specialistui“, – kalba žurnalistė.






Zurnalistes._Strazyte_II.pngVis dar trūksta eksperčių moterų

Europos moterys vis garsiau kalba apie tai, kad visose srityse turėtų būti tolygiai vyrų ir moterų – tiek jose dirbančių, tiek komentuojančių šias sritis, vadinamų eksperčių, taip pat – konferencijų ir įvairių mokymo programų pranešėjų bei lektorių. Neseniai Europos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisarė Mariya Gabriel paragino moteris nedalyvauti renginiuose, kuriuose nėra tinkamai atstovaujamos moterys, kuriuose moterys nėra pakviestos į diskusijas, o dauguma pranešėjų – vyrai. „Nėra moterų – nėra diskusijos“, – teigia M. Gabriel.

Šio straipsnio pašnekovės – Kaune dirbančios žurnalistės taip pat pritarė, kad labai tipiška situacija, kai apie, vadinamas, „vyriškas“ sritis – inžineriją, transportą, energetiką, IT, statybas dažniausiai kalba vyrai. „Savo reportažuose dažniausiai klabinu įmonių vadovus, o jų dauguma – vyrai“, – sako K. Karlonė.

„Moterys dažniausiai dirba jų atstovėmis spaudai“, – šypsosi K. Stažytė.


Nuotraukoje: Karolina Stažytė 
Asmeninio archyvo nuotr.

Abi kalbintos pašnekovės sako nepatyrusios situacijų, kad joms buvo sunkiau gauti darbą, įsitvirtinti dėl to, kad yra moterys, tačiau sutinka, kad moterų vadovių žiniasklaidoje yra šiek tiek mažiau, nei vyrų.

„Natūralu tikriausiai, moterims tenka didesnė šeimyninių pareigų našta. Vaikų priežiūra, buities rūpesčiai – vis dar tradiciškai labiau priskiriama prie moteriškų pareigų, todėl laiko karjerai moterys turi mažiau, atsisako jos, kad galėtų vyras užimti aktyvesnę poziciją veikloje“, – sako K. Karlonė.

„O gal ir vyrai neskatina, nestumia savo moterų siekti karjeros, gal jiems patogiau, kai moteris labiau laikosi šeimos pareigų?“, – provokuoju klausimu pašnekoves (aut. pastaba).

„Tikros moters lyderės niekur stumti nereikia, ji dar tave pastums“, – šmaikščia replika atsako K. Stažytė.

Yra sričių, kur moterys patiria diskriminaciją

Iš teisinės srities į žiniasklaidą pasukusi K. Stažytė sako, kad bent jau teisininkų sluoksniuose diskriminacija jaunų moterų atžvilgiu stipriai juntama. „Jei esi jauna, darbo pokalbyje visuomet klausia, ar turi draugą, kada planuoji ištekėti, jei yra įtarimas, kad planuoji greitu metu išeiti į dekretines atostogas, tikrai negausi geresnės darbo pozicijos“, – įsitikinusi K. Stažytė.

Jos vertinimu, jei darbo pozicija yra žemesnėje grandyje, kur nereikia specifinių kompetencijų, darbdaviui yra patogiau pasirinkti vyrą, tačiau kuo pozicija aukštesnė – tuo mažiau kreipiamas dėmesys į lytį ir labiau galvojama apie darbuotojo kvalifikaciją.

Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad į aukštas pozicijas pretenduojančios moterys dažnai savo gebėjimus vertina rezervuočiau, nei vyrai, o taip pat tikisi mažesnio atlygio ir tai gali būti priežastimi, kodėl į pakankamai atsakingą poziciją darbdaviai gali pasirinkti būtent moterį.

„Jei peržvelgtume portalo „15min“ skyrius, tai aptiktume, kad vadovų redaktorių vyrų ir moterų yra tolygiai, smagu, kad visai neseniai mūsų portalo aktualijų redaktore tapo Liepa Želnienė. „Gazo“ rubrikos temomis rašo žurnalistė Dina Sergijenko. Nors į Dakarą vyksta vyrai, tiesa“, – šypsosi K. Stažytė.

Abi pašnekovės atkreipia dėmesį, kad vyrai vis dar dominuoja fotografavimo ir filmavimo srityse, nors pokyčių ir čia yra teigiamų. Tiek „15min“ video skyriui, tiek „lrytas.lt“ interneto televizijai „diriguoja“ merginos. „Kadangi vaizdo technika tampa lengvesnė ir nebereikia tiek fizinės ištvermės šiame darbo, tikėtina, kad daugės ir čia dirbančių moterų“, – įsitikinusios Kaune dirbančios žurnalistės.

Pokalbio pabaigoje vienbalsiai sutariame, kad vis dar mažai moterų, valdančių žiniasklaidos verslą. Taip pat mažai moterų politikių savivaldoje, ypač Kaune. Kiek daugiau moterų lyderių Kaune K. Karlone ir K. Stažytė mato medicinos, teisės, akademiniuose sluoksniuose.

Visgi, bendromis pastangomis suskaičiavusios vadovaujančius postus Kaune užimančias moteris, padarome išvadą, kad Kaune išskirtinai dominuoja vyrai.


Zurnalistes._Brigita_su_didele.jpg


Nuotraukoje: Publikacijos autorė Brigita Sabaliauskaitė (kairėje) ir Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė  Briuselyje

Asmeninio archyvo nuotr.





ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)