2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kiek vertas „Tautiškos giesmės“ autoriaus atminimas?

Povilas Sigitas KRIVICKAS, LŽS ir NŽKA narys, V.Kudirkos premijos laureatas


Kletele_1_didele.jpg


Menu gražią liepos šeštosios pavakarę, kai gausus būrys suvalkiečių užtraukė „Tautišką giesmę“, tądien suvienijusią lietuvius visame pasaulyje. 

Laikydami ilgą trispalvę juostą, mes stovėjome ir giedojome erdvioje laukymėje prie senosios klėtelės, kurioje kadaise gimnazisto Vinculio vasarota. O šiemet, per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, toks giedojimas Vinco Kudirkos gimtuosiuose Paežeriuose gali ir nenuaidėti. Kodėl?





Kletele 3 II_1.jpg(Nuotraukoje:
Atliekama „Tautiška giesmė“ Vinco Kudirkos tėviškėje)

Dažnai prisimenama, kad ne vien Paežeriuose, bet ir visame Vilkaviškio rajone gimė daug garsių rašytojų, menininkų, knygnešių, visuomenės veikėjų.

Kai kurių - tėviškės gražiai prižiūrimos, gausiai lankomos. Tačiau yra ir tokių, kurių laukia liūdnas likimas. Viena iš jų – Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos gimtinė. 

Ten dar pernai veikė Vilkaviškio krašto muziejaus ekspozicija, prie atminimo akmens keltos valstybinės šventės.

 Deja, šiandien eksponatų jau nebėra, o klėtelė nyksta akyse. Pasirodo, klėtelę paveldėjusi marijampolietė Alvyra Taujinskienė negali sutarti su Vilkaviškio rajono valdžia dėl šio istorinio objekto ateities. 

Savininkė pagal panaudos sutartį leido klėtelę prižiūrėti Vilkaviškio krašto muziejui, tačiau šis užpernai reorganizuotas. Dėl to panaudos sutartis nustojo galioti. Dar gerus metus A.Taujinskienė leido laikyti eksponatus, pati mokėjo už elektrą, sunaudotą per renginius. Ji mėgino tartis su Vilkaviškio rajono valdžia dėl galimybės renovuoti klėtelę, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą. Net siūlėsi iš asmeninių lėšų padengti tokiuose projektuose būtiną Savivaldybės investicijų dalį. 

Tačiau susitarimo nepavyko pasiekti. Moteris net kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad ši tarpininkautų arba skirtų lėšų istorinei vietai sutvarkyti:

 „Gavau atsakymą, kad į juos kreiptis turiu ne aš, o Vilkaviškio krašto muziejus. Apie tai informavau rajono valdžios atstovus, bet šie įvykdė muziejaus reorganizaciją, ir tuo viskas pasibaigė.“







Kletele_2_II.jpg(Nuotraukoje:
Vinco Kudirkos klėtelėje buvusi ekspozicija)


Kai moters kantrybė išseko, ji nutarė parduoti kažkada iš tėvų paveldėtą Vinco Kudirkos gimtinę bei aplink ją esantį 70 arų žemės sklypą. Ji nenorėjo, kad istorinis objektas nunyktų, tad nusprendė jo neparduoti privatiems asmenims, o pirmiausiai pasiūlė jį įsigyti Vilkaviškio rajono savivaldybe

„Geriausia būtų, jog klėtelę ir aplinkinę teritoriją įvertintų nepriklausomi nekilnojamojo turto ekspertai ir tuomet galėtume sėsti prie derybų stalo. Mums ta vieta labai svarbi ir tikrai norime ją išsaugoti, o dabar ką nors ten daryti negalime – nesame jos savininkai“, – teigė rajono meras Algirdas Neiberka. 

Anot mero, būtų tinkama išeitis, kad V.Kudirkos tėviškę įsigytų ne Savivaldybė, o valstybė. Jo teigimu, rajono savivaldybei šis pirkinys, jo pritaikymas visuomenės reikmėms bei darbuotojų etatai – per brangu. 

Išties įdomu, kiek gali kainuoti kuklus, bet viso pasaulio lietuviams neįkainojamas objektas? O kiek pinigais įvertintina pati „Tautiška giesmė“? Ir dar – ar gali kada nors sėkmingai baigtis dar vienas biurokratinis futbolas? Jo „žaidėjų“ aplaidus abejingumas norom nenorom primena Vinco Kudirkos satyrose išjuoktus caro biurokratus kruglodurovus, kopeikoliubovus ar merzavcevus. Ar biurokratinio kvailumo genai geba įveikti šimtmečius ir santvarkas?





Kletele_1_II.jpg
(Nuotraukoje:  Tebekviečia rodyklė tebekviečia į jau neveikiantį Vinco Kudirkos muziejų)


Klėtelę neatidėliotinai reikia renovuoti. Ypač prastai ji atrodo iš Vakarų pusės, kur mediena visai sutrūnijusi. 

„Aš šios klėtelės istoriją gerai žinau. Juk aš joje užaugau! Žinau, kas joje buvo ir kaip tai atrodė. Vilniuje archyvuose esu išnagrinėjusi visus dokumentus apie šią vietą. Deja, kadangi tai kultūros paveldo objektas, tai mano rankos yra surištos ką nors daryti“, – apgailestavo A. Taujinskienė. 

Vis dėlto moteris teigė, jog, jei tik leis sveikata, ji ir toliau ieškos galimybių, kaip suremontuoti klėtelę. Ponai valdininkai, o jūs ar ir toliau nerausdami giedosite „Tautišką giesmę“?


Nuotraukose: (viršuje) Klėtelė, kurioje vasarodavo gimnazistas Vinculis

(apačioje) Šventė prie Vinco Kudirkos klėtelės


Publikacijos autoriaus žurnalisto, V.Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko nuotr.


Kletele_2_a_didele.jpg









ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)