Gimnazistė Elija Šivickaitė: Kodėl noriu būti žurnalistė?

Elija ŠIVICKAITĖ, Kauno J.Basanavičiaus gimnazijos moksleivė
LŽS – profesinė kūrybinė žurnalistų bendrija, kuriai yra svarbu, kas pakeis šiandieninius žiniasklaidos senjorus. Kauno žurnalistų namai vis gauna  laiškų su klausimais, kur ir kaip siekti savo svajonės? Atsakymas vienas:  reikia mokytis, studijuoti, bet prieš tai yra būtina daug rašyti ir taip save išbandyti…

Patys drąsiausi ir darbščiausi, mums pasiūlius temą, siunčia savo atsakymus internetinei svetainei www.kaunozurnalistai.lt  

Šiandien  – kaunietės gimnazistės  Elijos Šivickaitės prisistatymas…




ELA_II.jpgEsu Elija Šivickaitė, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivė. Pirmą kartą mane rašyti paskatino mama, vėliau labai padėjo lietuvių kalbos mokytoja Albina Ausmanienė. 

Iš pradžių rašydavau trumpus apsakymus, miniatiūras dabar dažniausiai rašau kūrybiškus straipsnius ir noveles bei noveletes. Mane įkvepia visuomenės problemos, unikalūs individų išbandymai ir patyrimai, senovės išmintis bei gyvenamoji aplinka…

Žmonės savo gyvenimo įprasminimui randa įvairiausių galimybių. Stoiškai atsidėdami laboratorijose, bandydami išaiškinti esamą tiesą, kantriai aiškindami ateities planus politikoje, kurdami meno šedevrus, paremtus ribiniais išgyvenimais.

Aš taip pat noriu kurti. Noriu įkvėpti pasaulį imtis išsvajotųjų žygių. Noriu parodyti, kad išorinis aukso dulkėmis padengtas paviršius ne visada turi spindintį branduolį. Noriu sužadinti norą svajoti ir kurti, norą būti individu, norą analizuoti. Noriu padėti net ir patiems didžiausiems keistuoliams atrasti bendraminčių, su kuriais kartu eiti gyvenimo nuotykyje būtų daug smagiau. Noriu priminti tikrąsias vertybes, kurių visai nepalietė greita pasaulio urbanizacija…

Rašytojo plunksna – galingas įrankis, galintis paskatinti karą, galintis iškelti baltą vėliavą. Rašantis žmogus, remdamasis savo asmenine patirtimi, savo jausmais, išgyvenimais ir gyvenamąja aplinka, ugdo visuomenę. Jei kūrėjo plunksna kalba reklama, melu ar įtaigiomis NLP žinutėmis, ką iš jo gali pasiimti skaitytojas? Rožines iliuzijas, perdėtą motyvaciją, o galbūt net siurrealistinių situacijų išprovokavimą kasdienėje rutinoje?…

Tikiu, kad rašytojas turi įkvėpti, motyvuoti, išaiškinti, paaiškinti, padėti pasirinkti, bet svarbiausia, leisti mąstyti pačiam individui. Jokiu būdu neprimesti savo nuomonės, kuri gali būti visiškas niekalas žmonių asmeninėse situacijose. O ir žmogus… Jis yra racionaliai mąstanti būtybė, tad kodėl kažkas kitas turėtų kėsintis į jo pasirinkimų laisvę?

Ir aš susimąstau… Jei būčiau žurnalistė, ar mano straipsniai padėtų žmonėms? Ar jie atrastų keletą panašumų su aprašoma asmenybe. Ar straipsnio istorija padėtų atsakyti į iškilusius gyvenimiškus klausimus, ar padėtų apsispręsti, ką vertėtų pasirinkti toliau… Ar skaitytojas pasijustų įkvėptas ir pradėtų įgyvendinti savas svajas…

Žiniasklaida yra įrankis visuomenės tobulėjimui. O pagalba žmonėms ir yra mano gyvenimo įprasminimas.

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivė

Nuotr. iš asmeninio albumo

Panašūs straipsniai