2018 m. birželio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Laikraštinė ,,Santaka“ ir žurnalinės ,,Durys“: Kas geriau?

Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas

Laureates_didele.jpg


Šiandien, kaip ir kiekvieną penktadienį, skaitytojai sulaukė tradicinio ,,Kauno dienos“ priedo ,,Santaka“, kuri jau pažymėta 327 numeriu. Tikriausiai, skaičiuojama nuo 1994-ųjų spalio mėnesio, kai tuometinė laikraščio redaktorės pavaduotoja Rūta Kanopkaitė su savo kolegėmis išleido pirmąją ,,Santaką“. Prieš tai, buvusi ,,Kauno tiesa“ turėjo populiarią ,,Kūrybinę savaitę“, leistą iki 1987-ųjų.





Santaka_n._II.jpg1992-ųjų vasario 16-ąją miesto laikraštis tapo nepriklausomu, o birželio 17-ąją pakeitė savo vardą. ,,Kauno diena“ dar didesnį dėmesį pradėjusi skirti kultūrai ir menui, todėl suklestėjo ir dienraščio priedas ,,Santaka“, kurią ruošė šaunusis Lietuvos žurnalistų sąjungos narių penketukas. 

Rūta Kanopkaitė buvo atsakinga už leidinio priedą ir savo publicistinius ,,Šeštadienio stabtelėjimus“, Ramutė Vaitiekūnaitė – literatūrą, muziką, teatrą, Žilvinė Petrauskaitė – dailę ir kultūros kroniką ,,Konrado naujienos“, Birutė Garbaravičienė – architektūrą ir istoriją, Dalia Juškienė – šventes ir scenos meną. Svarbiausia, žurnalistės subūrė ir neetatinių talkininkų būrį.

Kai dienraštis tapo visos Lietuvos laikraščiu, jį pirko, prenumeravo ir vilniečiai. Visi tuomet laukdavo naujos ,Santakos“ su kauniečių autorių eilėraščiais, novelėmis, recenzijomis, komentarais, publicistika. 

Talentingų žurnalistų triūsas neliko nepastebėtas. Lygiai prieš 20 metų, 1998-ųjų gegužę garbingiausia Lietuvoje žurnalistinė daktaro Vinco Kudirkos premija buvo paskirta ,,Santakos“ kūrėjoms B.Garbaravičienei, D.Juškienei, R.Kanopkaitei, Ž.Petrauskaitei, R.Vaitiekūnaitei (viršutinėje  archyvinėje nuotraukoje).


,,Santakos“ tradicijos tęsiasi ir po dvidešimties metų. Dabar ,,Kauno dienos“ priedą redaguoja buvusi LŽS narė Violeta Juodelienė. Deja, ji neturi tiek kūrybinių kolegių, kaip kad buvo anksčiau, nes viską lemia jo didenybė – pinigai. Visiems lėšų stinga, kaip ir UAB ,,Media Diena News“, kuri leidžia ne tik ,,Kauno dieną“, bet ir ,,Klaipėdą“.








Durys_n_II.jpgUostamiesčio dienraštis kiekvieną mėnesį išleidžia kultūros ir meno žurnalą ,,Durys“, kurio 2018-ųjų vasario numeris yra jubiliejinis - penkiasdešimtasis. Redaktorė Rita Bočelytė su literatūrinės dalies sudarytoju Gintaru Grajausku, kaip ir kaunietė V.Juodelienė, nusipelno gerų žodžių už nuolatinius kūrybinius ieškojimus ir atradimus. 

Teatrui, muzikai, dailei, kinui, fotografijai ,,Durys“ skiria įdomias publikacijas, o ,,Gintaro lašuose“ – žinomų ir jaunų klaipėdiečių kūryba. Svarbiausia, 64 puslapių žurnalas yra spalvotas, gausiai iliustruotas ir  jį galima išsaugoti ištisus dešimtmečius. Ne taip kaip laikraštį, kuris kartu su ,,Santaka“ miršta jau kitą dieną. 

Kitoks – žurnalinis yra ,,Kauno dienos“ priedas ,,Sveikata“, kurį puikiai redaguoja LŽS medaliu už nuopelnus žurnalistikai apdovanota Marijana Jasaitienė. Teko ne pas vieną kaunietį matyti kaupiamus šio žurnalo numerius.











Sveikata n II_1.jpg
Kadangi siūlyti yra lengva,be to, teoretikų tvirtinimu – laikraščiai po dešimtmečio išnyks, ar neturėtų laikraštinė ,,Santaka“ tapti žurnalu? Suprantama,  dėl to ,,Kauno dienos“ redakcijai padidėtų spausdinimo išlaidos, reikėtų ir daugiau žurnalistų, nes kasdien reikia rašyti įvairiais kultūros klausimais. 

Džiugina tik tai, kad Kaune dar yra profesionalių kultūros žurnalistų. Viena iš jų – LŽS narė, buvusi  žurnalų ,,Šeimininkė“ ir ,,Top moterys“  puiki redaktorė D. Juškienė. 

Tai ta pati  Dalia – V.Kudirkos premijos laureatė, visų pripažinimą 1998 metais pelniusi už  laikraštinę ,,Santaką“. Gal jai vėl  atsivers ,,Kauno dienos“ durys ir  visi sulauksime ... kultūros ir meno žurnalo?



Pagyvensim - pamatysim, kas išliks: laikraščiai ar žurnalai...


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)