Kovo 2 d., penktadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) Kauno rašytojai devynioliktą kartą kolegiškai įteiks Vieno lito literatūrinę premiją. Šventėje dalyvaus rašytojas Gediminas Jankus, judesio impresijas pagal G. Jankaus noveles iš rinkinio „Rytoj“ parodys mimai Rita ir Marius Sekmokai, kolegą sveikins Vieno lito premijos laureatai. Vakaro vedėjai: Milda Kiaušaitė ir Vidmantas Elmiškis.
Renginio rėmėjai: Skulptorius Stasys Žirgulis, bravoras „Volfas Engelman“, projektą iš dalies finansuoja Asociacija LATGA.
***
Dramaturgas, prozininkas, teatro kritikas, publicistas Gediminas Jankus kūrybinę veiklą pradėjo 1983–1990 m., dirbdamas Kauno ir Vilniaus valstybinių akademinių dramos teatrų literatūrinių dalių vedėju. Jau tada jis ėmė rašyti recenzijas apie spektaklius, to meto spaudoje skelbti interviu su žymiais teatro aktoriais ir režisieriais, analizavo jų kūrybinę veiklą. Rašytojas išleido ne vieną dramų, pjesių rinkinį (pirmoji knyga – „Amžinas keleivis“ (Vilnius: Vaga, 1989)), kai kuriuos veikalus žiūrovai išvyko teatro scenoje. Nenuostabu, kad vienas originaliausių skaitytojus neseniai pasiekusio G. Jankaus novelių rinkinio „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017) bruožų, pasak knygos redaktoriaus poeto Roberto Keturakio, – „teatrinės hipnozės“.
2017-ieji G. Jankui buvo išties kūrybiški – rašytojas ne tik išleido fantasmagoriškų novelių rinkinį „Rytoj“, palankiai įvertintą tiek skaitytojų, tiek kolegų bei kritikų, bet ir sukūrė roko operos „Priesaika“, skirtos pokario Laisvės kovotojų atminimui, libretą. Pasak R. Keturakio, „autoriaus ilgas budėjimas prie būsimųjų savo kūrinių novelių knygoje RYTOJ atsivėrė įdomia, daugiasluoksne, talentingai sūkuriuojančia nuo magiškojo iki klasikinio, t. y. tobulo, realizmo proza. Nė vieno novelisto mūsų literatūroje kūryba nebuvo taip drąsiai, užkerimai persmelkta demoniškumo blykstelėjimais“, o štai literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis atranda sąsajų su klasika: „Jei žvelgtume į G. Jankaus novelių rinkinį pasaulio literatūros kontekste, artimiausias būtų rusų autorius Michailas Bulgakovas ir jo žymusis romanas „Meistras ir Margarita“. Suprantamas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus tarybos pasirinkimas – Vieno lito premija skiriama prozininkui Gediminui Jankui už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“. Vieno lito literatūrinė premija
teikiama nuo 1999 m., sumanytojas – ilgametis (1989 m. sausis – 2009 m. spalis) LRS Kauno skyriaus vadovas poetas Petras Palilionis. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Kauno rašytojai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.
Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.
Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu bei renginio rėmėjų piniginiu prizu.
Vieno lito premijos laureatai:
2017 m. – Robertas Keturakis už formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).
2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).
2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).
2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“ , 2013).
2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).
2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.
2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje “Joju vienas” (2011 m., Kaunas: Kauko laiptai).
2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (2010 m., Kaunas: Nemunas)
2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (2009 m., Kaunas: Nemunas)
2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (2008 m., Kaunas: Aušra)
2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (2007 m., Vilnius: Alma littera)
2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006 m., Kaunas: Naujasis lankas)
2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (2005 m., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (2004 m., Kaunas: Naujasis lankas)
2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (2003 m., Kaunas: Nemunas)
Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus
2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (2002 m., Vilnius: Vaga)
2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (2001 m., Vilnius: Alma littera)
2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (2000 m., Vilnius: Andrena)
1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (1999 m., Kaunas: Santara)
2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (2003 m., Kaunas: Nemunas)
Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus
2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (2002 m., Vilnius: Vaga)
2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (2001 m., Vilnius: Alma littera)
2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (2000 m., Vilnius: Andrena)
1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (1999 m., Kaunas: Santara)
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus inf.
