2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vitas Tomkus. Kodėl aš nepasitikiu internetu?

Vitas TOMKUS, savaitraščio ,,Respublika

KGB 1 didele_1.jpg


Kodėl aš nepasitikiu internetu? Todėl, kad jis man nepatinka.

Nepatinka, kuomet bičiuliai restorane ar kavinėje, užuot bendravę žmoniška kalba, kaišioja vienas kitam j akis išmanųjį telefoną ir komentuoja: „Žiū, žiū, žiūrėk, kaip pavarė." Man nepatinka, kad reikia „žiū" ¡ „kompo" ekraną, o ne į padangės žydrumo akis, kuriose kartais sutelpa visas pasaulis.

Man nemalonu, kai per pasimatymą maloni pašnekovė, užuot linksminusi mane skambiais juokeliais, kiša panosėn telefoną ir dar moko: „Nori pažvengti? Imk, pasijuok ir išjunk." (Įdomu, kaip ji pati sureaguotų, jeigu po vakarienės aš jai netikėtai įbrukčiau spurdantį vibratorių kartu su instruktažu: „Nori pasimylėti? Imk, pasinaudok ir išjunk")

Ne itin malonu, kai pašnekovas susijaudina ne dėl tavo problemų, o nervinasi, kad kažkas atsitiko planšetei ir kažkas ten neatsidaro, todėl kaip išprotėjęs maigo klavišus ir bejėgiškai lanksto ekraną. O aš bejėgiškai stebiu, tyliu, nors žinau, ką tokiais atvejais reikia daryti: perlenkti ekraną iki galo, tik į kitą pusę ir tuomet būtų ramu. Vėl būtų galima ramiai sau bendrauti ir kalbėtis.

Bet čia tik smulkmenos. Anokios tai bėdos. Dėl jų tikrai nevertėtų atsisakyti interneto paslaugų. Juolab kad skandinavų banko klerkas, pretenduojantis į Vyriausius šalies Liokajus, mus įpratino naudotis elektroniniais pinigais, apstulbus stebėti, kaip bankomatai ryja mūsų pinigus, kartais su visa kortele - nei springsta, nei ačiū sako. Galėtų tokie visai šaliai vadovauti. Kabinetuose metaliniais veidais stovėti. Bent sekretorių ant minkštasuolių nevartaliotų. Nebent ant kokios valytojos užgriūtų. Ir tai netyčia. Tik tuomet, jeigu toji, nelaboji, su šluotkočiu užkabintų.

Beje, internetu po truputį jau renkame Seimą. Jokie hakeriai mums nebaisūs. Kuo dažniau įsilaužiama į saugiausius bankų bei galingiausius CŽV kompiuterius, tuo jie mūsų širdžiai mielesni. Nes, kaip dabar madinga kartoti, mes tikrai mylim iššūkius. O jie, regis, dar labiau myli mus. Kur 
skaičiuoji maisto kainas, po to atlyginimą - iššūkis; įvažiavai į duobėtą kelią ir nuleido padangą -iššūkis; kol ėjai susimokėti - prie aparato, ant automobilio uždėjo baudą - iššūkis; bandei aiškintis per teismus ir gavai dar didesnę baudą - dar didesnis iššūkis. Per tuos prakeiktus iššūkius kartais taip norisi rėkti, jog net bijai žmogus prasižioti: kad nesulauktum tokio iššūkio, kurį realizuoti būtų galima tik pasprukus iš Lietuvos. T.y. - emigravus į normalią valstybę.

Deja, ir ten niekur nuo kompiuterių nepasislėpsi. Ten dar labiau viskas kompiuterizuota.Tik jų kompiuteriai nėra tokie modernūs kaip mūsų. Pavyzdžiui, jie gali per internetą išrinkti Amerikai prezidentą, o štai sukeisti du kandidatus į prezidentus vietomis neišgali. O mūsų kompiuteriai išgali.

Pamenate, kaip vyko kova dėl prezidento posto antrajame ture tarp kandidatų - V.Adamkaus bei A.Paulausko. Nors pirmą turą triuškinančiu pranašumu laimėjo lietuvis, po kompiuterių „užlūži-mo" Kaune tik-bac! - kandidatas jau „Made in USA". O paskui dar klausinėja, kodėl be entuziazmo balsuojam? Ir kodėl tokius nevykėlius išsirenkam?

Verčiau eitų aiškintis su kompiuteriais. Arba su hakeriais - kodėl ne tuos mygtukus spaudė... Arba kodėl komentarus svetimais vardais rašinėja?

Ar dabar aišku, kodėl aš nemėgstu ir nepasitikiu kompiuteriais? Jie vietoj manęs bendrauja su mano bičiuliais, skaičiuoja ir ryja mano pinigus, pagal savo skonį ir sugedimo laipsnį parenka teisėjus, seimą, prezidentus ir net unitazų reklamas. O kai visai nebeturi ką veikti, tai ir filmuoja, ką ir kur aš veikiu. Todėl savo skaitytojus tenka įspėti: jei norite ramiai pasiskaityti žinias, niekada nesineškite į tualetą kompiuterio. Laikraštį ir tik laikraštį. Antraip tokį vaizdelį galit per„YouTube" išvysti, kad nebegalėsite žmonėms į akis pasižiūrėti.

P.S. Atrodo jau nusišneku: niekas į akis nebežiūri. Spokso tik į kompiuterį. O jis spokso į jus.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)