Kaliningrado leidykla „Sezonoj“ ir Lietuvos esperantininkų sąjunga ką tik išleido didžiulį enciklopedinį leidinį Halinos GORECKOS ir Aleksandro KORŽENKOVO „Nia diligenta kolegaro“ ( ,,Mūsų uolieji kolegos” ).
Tai yra 200 žymiausių visų laikų ir kartų pasaulio esperantininkų išsamios biografijos (Kaliningradas-Kaunas, 320 psl., iliustruota, 2018 m.).
Knyga (nuotraukoje) yra sudaryta ne geografiniu, ne lytiniu, bet išimtinai tik vienu aspektu – tų asmenų indėliu į tos šalies ir pasaulinį esperantininkų judėjimą. Todėl jeigu nėra tokio rango asmenybių, tai ta šalis ir nėra atstovaujama leidinyje.Iš enciklopedijoje aprašytų 200 asmenybių 148 jau yra mirę, 52 dar darbuojasi šioje srityje ir dabar.
Daugiausia aprašytų asmenų yra iš Prancūzijos ir Vengrijos – po 20. Lenkija taip pat yra gausiai reprezentuota – 15 asmenų. Iš Lietuvos į šį enciklopedinį leidinį pateko trys žymūs esperantininkai – prelatas Aleksandras DAMBRAUSKAS (Adomas JAKŠTAS ) (1860-1938 ) – pirmasis Lietuvos esperantininkas, pirmojo esperanto kalbos vadovėlio lietuviams (,,Mokintuvė Terptautiškos kalbos daktaro Esperanto” ) išleisto 1890 m. Tilžėje autorius, Lietuvos esperantininkų sąjungos 1919 m. įkūrėjas ir jos pirmasis pirmininkas, žurnalo „Litova stelo“ steigėjas ir pirmasis redaktorius, daugelio knygų sudarytojas ir autorius ( tame tarpe ir matematikos knygų esperanto kalba ) ir pan.
Nuotraukoje: Prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas)Į leidinį taip pat pateko daugelio knygų autorius, lietuvių grožinės literatūros į esperanto kalbą vertėjas, ilgametis žurnalo „Litova stelo“ redaktorius, kraštotyrininkas, žodynininkas, pedagogas Petras ČELIAUSKAS ( gim. 1929 m. ).
Dabartinę kartą atstovauja ilgametis Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas JEGOROVAS ( gim. 1955 m. ). Iš kaimyninės Latvijos enciklopedijoje nėra nė vieno asmens. Estija yra atstovaujama dviem asmenimis. Taip pat nėra ir baltarusių bei ukrainiečių. Rusija yra atstovaujama 10 asmenų.
Knygos leidybą parėmė Kanadoje esantis Esperantic Studies Foundation ir Pasaulinės esperantininkų sąjungos Tyrimų ir dokumentavimo centras, esantos Roterdame, Nyderlanduose. Tarptautinį redakcinį knygos komitetą sudaro atstovai iš Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Kinijos, Čekijos, Italijos, Rusijos, Kroatijos, Slovėnijos.
Knygos viršelio autorius yra Lietuvos dailininkas Karolis ZOVĖ. Knyga atspausdinta Kaune. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys pasauliniame esperantininkų judėjime. Darbas sudarant knygą tęsėsi 10 metų.
Visi enciklopedijos straipsniai yra sudaryti pagal vienodą schemą preciziškai ir skrupulingai pateikiant tik faktus. Nėra jokių nuomonių ir vertinimų. Ta schema yra tokia:
1.Asmeninė informacija – vardas, pavardė, tautybė ir pilietybė, gimimo data ir vieta, mirties data ir vieta, kilmė,šeima,studijos, profesinė ir mokslinė karjera, visuomeninė ir politinė veikla, apdovanojimai už profesinę ir kultūrinę veiklą
2.Esperantiškoji veikla – esperanto kalbos išmokimo metai, pagrindinė veikla – įvairios pareigos vietiniame, šalies ir tarptautiniame esperantininkų sąjūdyje, kūrybinė veikla, meninė veikla, knygų, laikraščių, radijo laidų redagavimas, bendradarbiavimas esperantiškoje spaudoje, gautos premijos ir pan.
3.Pagrindiniai veikalai – knygos, plokštelės, filmai ir pan.
4.Bibliografija.
Prie kiekvienos biografijos yra to asmens nuotrauka.
Enciklopedinis darbas tęsiasi. Po kelerių metų pasirodys antrasis šios knygos leidimas, kuriame bus jau 250 biografijų.
Knygos pabaigoje yra keletas praktiškų ir naudingų lentelių bei sąrašų:
1.Tarptautinės Esperanto Akademijos pirmininkų sąrašas.
2. Pasaulinės esperantininkų sąjungos prezidentų sąrašas.
3. Pasaulinės esperantininkų sąjungos centrinės būstinės direktorių sąrašas.
4. Kasmet skelbiamas Metų knygų sąrašas.
5. Įvairių esperantininkų sąjūdžio premijų laimėtojų sąrašai.
6.Kasmet skelbiamo Metų esperantininko sąrašas ir kt.
Nuotraukoje: Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas
Ši knyga yra jau ketvirtoji bendrai Kaliningrado leidyklos „Sezonoj“ ir Lietuvos esperantininkų sąjungos išleista knyga. Leidinys yra neabejotinai paminklas joje aprašytiems ir didžiają savo gyvenimo dalį paskyrusiems žmonėms Esperanto idėjai platinti. Lietuvos esperantininkų sąjunga ir Kaliningrado srities esperantininkų organizacija „La Ondo de Esperanto“ bendradarbiauja jau per 15 metų, įgyvendina įvairius bendrus kultūrinius, informacinius ir leidybinius projektus.
Nuotr. iš asmeninio Povilo Jegorovo archyvo
