2018 m. gruodžio 13 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Raimundas YLA. Liūdesys, mane lydintis brolis.


Yla_1_a_didele.jpg


Liūdesy, mane mylintis broli!
Nei kviečiau, nei šaukiau aš tave, 
bet per balzganą darganos tolį 
atbridai tu sulyta gatve.

Ir žinau, liūdesy, neišeisi,
 nors visai man ne brolis esi.
Tad tiek to! Jei sutiksi, jei leisi, 
padainuokim kartu, liūdesy!


„Niekas nepaklausė, ar ateit norėjau...“. Bet atėjau. 1941 metų gegužės 1 dieną. Tėtis - buvęs Skriaudžių vargonininkas, chorvedys, scenos vaizdelių ir veikalų statytojas ir autorius, apylinkės pavasarininkų vadovas. Mama - tėčio vadovauto choro dalyvė, daugelio jo statytų scenos dalykų vaidintoja. Stasys Yla ir Magdelena Žukauskaitė. O pirmuosius mano žingsnius rūpestingai lydėjo nuos¬tabiausiai geros rankos — močiutės Konstancijos Žukauskienės.

Senelius žinau tik iš nuotraukų: abu juos nusinešė nežinion Pirmojo pasaulinio karo audros. Daugelį šeimų išskyrė, išblaškė Antrasis pasaulinis, raudona-ruda-raudona okupacijos. Kuriam laikui išsiskyrė ir mudviejų - tėčio ir sūnaus - keliai.

Augau ir mokiausi gimtuosiuose Skriaudžiuose. Mokykloje pūčiau skudučius, teko „artistauti“. Septintoje klasėje, mylimiausios mokytojos Danutės Petrulytės paskatintas, parašiau pirmąjį ketureilį.

Kauno politechnikume ragavau techniškųjų mokslų, dešimt metų projektavau lauko kelius ir nedidelius tiltus sausinamose Lietuvos pievose ir arimuose. 1973 metų vasarą gavau Vilniaus universiteto baigimo diplomą. Toliau - spauda, Lietuvos radijas, televizija. Už „pavėdėjimą“ į daugiau kaip šimtą „Jaunimo bangų“, trukusių valandą, ir daugelį dešimčių kitokių radijo laidų esu nuoširdžiai dėkingas šio leidinėlio redaktoriui Juozui Kundrotui. O duris į televizijos Kauno studiją atvėrė a. a. Zenonas Lapinskas, tuometinis LTV Kauno redakcijos vyriausiasis redaktorius, kuris „palaimino“ mano vestas TV laidas: „Gamta ir mes“, „Sode. Darže. Gėlyne“.

 Vėliau buvo „Krašto apžvalga“, „Telealbumas“, „Lietuviai svetur“. Televizijai atiduota dvylika metų. Tarp jų - ir pati reikšmingiausia gyvenimo diena - 1991-ųjų sausio 13-oji, kai vidurnaktį pakako ryžto ateiti j Kauno televizijos studiją ir pajusti, jog esi reikalingas Lietuvos žmonėms.

Visa kita - eiliuotuose tekstuose, kuriuos rašiau ir teberašau, kai širdyje nuaidi smagesnė ar liūdna gaida, rašau sau ir patiems brangiausiems, patiems mylimiausiems. O kad šie tekstai nepasiliko „gyventi“ stalčiuje, esu dėkingas tėčio minėtos jo pusseserės Verutės sūnaus Rimanto Zabuko dosniai rankai.

Kaunas, 1995 metai


MAMAI. I
Per kaimą bėga kelias. 
Beržai jį tolin lydi. 
Vaikai j miestą kelias - 
beržai vaikus palydi.

Mėnulis tylą pilsto.
 Sūnelis amsi tingiai.
Ir bėga vis tarp pirštų
 kaip linas metų vingiai.

Pakando jie tau plaukus 
it sausio šerkšnas šilą.
 Vaikų lyg švenčių lauki -
 pyragas krosnyj kyla.

Beržų nėra. Asfaltas 
dabar per kaimą bėga. 
Palenkus galvą baltą klausais:
 anūkai miega?



MAMAI. II
Aš vis tiek dar į tėviškę grįšiu. 
Atsisėsiu po kambario langu.
Ir balčiausiam žydėjime vyšnių 
rasiu balsą ir veidą man brangų.

Tu pašauksi. Vis tiek dar paklausi:
-Kaip gyvenimas klojas, vaikuti?
 Nedažnai Tau aš - Tavo geriausias 
atsiliepti galėjau, pabūti...

-------

Suklumpu prie apkurtusio kapo.
 Tiesiu ranką liepsnelei žvakutės.
Pro šlamėjimą rudenio lapų:
-  Neklūpėk, juk tau šalta, vaikuti...




Vladimiras BERESNIOVAS:
EPIGRAMOS


Aleksui DABULSKIUI
Skundžias Alekso žmona, –
Vien satyros negana...

Jurgiui GIMBERIUI
Rašo, paišo ir kitaip kuria
Jurgis ne pagal kepurę.

Vidmantui KIAUŠUI
Lyrikos „biškis“, satyros „biškis“, –
Ir še tau Elmiškis.

Eimantui KLUSUI
Susigaudo ne kiekvienas glušas
Iš ko šaiposi Rimantas Klusas.

Vyteniui NEVERDAUSKUI
Lengviau ūkininkui, šeimininkei, meistrui
Patarti nei pačiam žemę arti.

Gintarui PATACKUI
Kalta ne lyrika, o kavinė,
Kad paaky mėlynė.

Laimonui INIUI
Kai Lietuvoj
Slapta veikė
Knygnešys
Jurgis Bielinis
Buvo aišku,
Kad greitai gims
Rašytojas
Laimonas Inis
- - -
Su „Nemuno“
Vardu
Prabėgo
Metai...
Net graudu.

Kas yra kas
Truputį aukštaitis,
Truputį žemaitis,
Truputį dzūkas,
Truputį suvalkietis.
Kartu sudėjus –
Esu kaunietis.

Būsiu teisingas ir doras
Keisčiau lytį į Vytį,
Tėvynę į kavinę,
Bet... kad toks geras oras –
Būsiu teisingas ir doras...

Pasirinkimas
Kam – kairieji,
Kam – dešinieji,
Kam – centristai,
O kam – aferistai.

Buvo rimta priežastis
Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo,
gerdavom iš nevilties.
Kai laimėdavo – iš džiaugsmo...

Katinas – „Miau“,
Šuo – „Au, au“.
Jis – „Aū- ū !
Ji – “ I love You!“







KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)