2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dr. Steponas GEČAS. OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS - 180 KM NUO MIRTIES ZONOS

Steponas GEČAS, LŽS ir Olimpinės akademijos Garbės narys


Gecas___18_k._II.jpgPjongčange, Pietų Korėjoje, prasidėjo XXIII Žiemos olimpinės žaidynės. Kodėl ŽOŽ eiliškumas skiriasi nuo vasaros olimpinių žaidynių (OŽ) numeracijos, kurios 2020 metais jau bus 32-iosios ir kurias taip pat nutarta rengti Azijoje,antrą kartą Japonijos sostinėje Tokijuje. 

Reikia sugrįžti į XX amžiaus pradžią. Prasidėjus olimpinio judėjimo atgimimui, jau 4-osiose OŽ 1908 m. Londone greta vasaros sporto šakų programoje buvo ir dailusis čiuožimas.1912 m. Stokholmo olimpiadoje buvo siūloma vieną žaidynių savaitę skirti Žiemos sporto šakoms ir nuo tol viską rengti kartu, tačiau 1916 m.numatytos žaidynės Berlyne dėl karo neįvyko, taip pasiūlymai nebuvo įgyvendinti. 

Tačiau kodėl Šiaurės kraštuose vykusiosiose olimpiadose pasiūlymai nebuvo priimti tada.Kodėl? Veikė du faktoriai – pačių Olimpiados šeimininkų švedų pasipriešinimas. Baimintasi, kad olimpinės žaidynės nesusitapatintų su Šiaurės šalių Žiemos Žaidynėmis, kurios populiarios iki šiol.Be to kartu rengti ŽOŽ su vasaros žaidynėmis būtų tiesiog sunku dėl gamtos techninių kliūčių, pavyzdžiui, atšilus orui, nesant dirbtinio ledo ar greitąjį čiuožimą ne kartą tekdavo nutraukti.

(Nuotraukoje) Publikacijos autorius dr. Steponas GEČAS)

Gamtos permainos komplikuodavo ir jau žinomą Ledo ritulio varžybas. Todėl Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) 1921 metų kongresas įpareigojo būsimos (1924 m.)Olimpiados Paryžiuje rengėjus organizuoti Tarptautinę Žiemos sporto savaitę. Ji pradėta rengti atskirai tik 1924 m.

Žiemos olimpinių žaidynių istorija pradėta rašyti 1924 metais Prancūzijos Alpių Šamoni kurorte, kur sausio 25 rytą susirinko 16 šalių 258 atletai.Po metų Prahoje vykęs TOK Kongresas jas pavadino pirmosiomis Žiemos olimpinėmis žaidynėmis (ŽOŽ) ir oficialiai nutarė, kaip ir Vasaros, rengti kas ketveri metai. Beje, lygiai po keturių mėnesių (gegužės 25-birželio 7) Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vyko ir 8-osios Vasaros žaidynės, kur pirmą kartą savo olimpinį kelią pradėjo ir Lietuva - dalyvavo futbolininkų vienuolikė ir du dviratininkai. 




O.ROSIMAVI.jpg

Po ketverių metų antrose ŽOŽ Šveicarijos kurorte SaintMorice - Lietuvą atstovavo čiuožėjas Kęstutis Bulota. Iš 4 rungčių, kuriose dalyvavo lietuvis, geriausiai sekėsi 10.000 etrų – užimta 5-ta vieta. Vėliau savarankiška Lietuvos komanda debiutavo 1992 metais Prancūzijos Savojos departamento Albertvilio apylinkėse, kur vyko 14-osios ŽOŽ ir paskesnėse - Lilehameryje, Nagane, SoltLeikSityje (JAV), Turine, Vankuveryje (Kanada), Sočyje(Rusija), tačiau prizinių vietų neužėmė.

(Nuotraukoje: Biatlonininkė Diana Rasimavičiūtė - XXIII Žiemos olimpinių žaidynių dalyvė )

Aukščiausią – 4-ją vietą užėmusi Lietuvos ledo šokėjų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pora buvo SoltLeikSityje. Kol kas teturime tik du ŽOŽ ,,didvyrius" iš tų laikų, kai lietuviai galėjo dalyvauti tik bendroje Sovietų Sąjungos rinktinėje. 

Turime iš Ignalinos kilusį kaunietį Algimantą Šalną, 1984 m. Sarajevo žaidynių biatlono komandinės estafetės čempioną ir ukmergietę slidininkę Vidą Vencienę, 1988 m. Kalgario žaidynių čempionę ir prizininkę. Vida – 10 km laisvu stiliumi aplenkė komių tautybės Sovietų Sąjungos ir Rusijos legendą Raisą Smetaniną, o 5 km laisvu stiliumi garsias -Šiaurės šalių įžymybes: norveges Jaren ir Nybraten, suomę Hamialainen ir tapo antro - bronzos medalio medalio laimėtoja.

Pjončangas, kuris nesėkmingai (2010 ir 014 metais) bandė tapti ŽOŽ rengėju, tačiau Tarptautinio olimpinio komitetas tik 2011 m. paskelbė, kad XXIII olimpinės Žiemos sporto batalijos vyks Pietų Korėjos kalnų kurorte. Pagal olimpinės chartijos nuostatas antro balsavimo metu buvo įveikti du Europos miestai –viešbučių gausumu ir ištisus metus švelniu klimatu garsėjantis Prancūzijos Savojos departmento kurortas Anesi ir Bavarijos sostinė Miunchenas esantys Alpių kalnyno regione. 

O._Ppjon_II.jpg

Pjončango geografinė padėtis taip pat įspūdinga. Netoli už Japonijos jūros yra dviejose iš keturių didžiausių Japonijos salų (viso jų per 3000) du jau lietuvių žiemos sportininkams kažkiek žinomi japonų miestai Saporas (Hokaido s.) ir Naganas (Honsiu s.), kur 1972 ir 1998 m. vyko Žiemos olimpiados.

(Nuotraukoje: Pjongčongas)

Pjongčangas yra to paties pavadinimo kurortinės kalnų (iki 750 - 800 m aukščio) apskrities centras, jungiantis kelias panašias budistų šventyklomis ir nusileidimų takais garsėjančias gyvenvietes, kuriose gyvens dauguma žaidėjų ir turistų. Viena jų Alpensija, kur vyks pagrindinės greitojo nusileidimo varžybos. Gandžingo miestelio tribūnos talpina iki 12 tūkstančių žiūrovų. Čia jėgas išbandys greitojo čiuožimo olimpiečiai ir ledo ritulio meistrai.

Darbštūs korėjiečiai rengdamiesi žaidynėms, įrengė greitaeigius traukinius, kur bet kokią vietą galima pasiekti per keliasdešimt minučių. Atvyko 95 šalių atstovų – per 5 tūkst. atletų ir per 50 tūkst. sporto turistų. Pagrindinio – Pjončango stadionas talpina per 30 000 žmonių. Čia ir vyks Olimpiados atidarymo ir uždarymo iškilmės, todėl 17 dienų degs žaidynių ugnis. 

Daugeliui lietuvių ir kitų šalių žmonių per tas dienas norisi patirti šios sporto fiestos metu daug džiaugsmo ir šventiškos nuotaikos. Tačiau šios žaidynės man, kaip sporto ir olimpinio sporto istorikui, kelia daugybę prieštaringų minčių. Pasaulis keičiasi iki šiol negirdėta valstybių politine įtampa.

Oimpiada vyksta pašonėje Šiaurės Korėjos, kuri dėl agresyvių gąsdinimų ir ketinimų ambicijų yra nenuspėjama pasaulio bendruomenei, nors prieš žaidynes daromi kai kurie derybiniai žingsniai. Nuo Pjončango iki Pietų Korėjos sostinės Seulo – 180 km, maždaug tiek pat ir iki demitarilizuotos siauros zonos kertančios 28 paralelę, kur vienos tautos broliai nenuleisdami akių stovi vienas priešais kitą, pasiryžę paleisti kulką ne tik į priešais esančius, bet ir į šalia stovinčius.



O_KAUK__NAS__II.jpg
Nuo 1964 m., kai atsirado šis gėdingas militarinis barjeras, sunku suskaičiuoti bandymus perbėgti šią zoną. Pašovimai ir nukovimai, perkasti tuneliai ir kitos akcijos demokratiniam pasauliui kelia pagrįstą nerimą. Antras nerimas dėl paties olimpinio sporto faktoriaus. Sporto pasaulis skaldosi dėl dopingo vartojimo skandalų, papirkimų. Sunku nuspėti kaip elgsis kažkada didelį žiemos sporto potencialą ir pagarbą turėjusi Rusija, kuriai šį kartą neleista dalyvauti kaip atskirai valstybės komandai.


(Nuotraukoje: Biatlonininkas Tomas Kaukėnas - XXIII Žiemos olimpinių žaidynių dalyvis, atidarymo metų nešęs Lietuvos vėliavą)

Neolimpizmo atgaivintojas mokytojas istorikas Pjeras de Kubertenas (1863.01.01 – 1937.09.02) kurdamas olimpinių žaidynių atkūrimo teorinius pamatus, nebuvo vien romantikas, o XX amžiaus žmogus ir turėjo orientaciją į besikečiantį pasaulį. Jo iniciatyva 1894 m. birželio 23 d. buvo įkurtas Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK), kurio nutarimai privalomi visam Olimpiniam sąjūdžui (OS).Vadovaujantis Antikos laikų ir Neoolimpizmo žaidynių filosofija TOK sukurta ir laikas nuo laiko tobulinama (paskutinė redakcija 2013 m. rugsėjo 9 d.) Olimpinė chartija.


Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys


O.Piesinys_2_didelis.jpg


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)