Kauno žurnalistų namuose surengtame susitikime su vilniečiais kalbininkais, be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, savo mintimis apie mūsų gimtosios kalbos puoselėjimą ir jos skurdinimą pasidalijo žiniasklaidai ir svečias Donatas Smalinskas.
„MŪSŲ NUOSTABI KALBA – KAIP ŠVENTĖ“.
Valstybinės kalbos inspekcijos Donatas SMALINSKAS:
,,Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu jau dirbu nuo 1990 metų lapkričio mėnesio, nuo pat inspekcijos įkūrimo. Nelengva buvo pirmiausia sukurti teisinę bazę, numatyti veiklos gaires ir jos pagrindinius principus.
Dabar mūsų pagrindinė užduotis – žiūrėti į kalbą kaip į … šventę! Ją gerbti, mylėti ir saugoti.
Praėjusiais metais buvo atvejų, kai reikėjo pareikšti pastabas vienam, kitam žurnalui. Bet nei vieno nebaudėme, nes mūsų pastaba – tam leidiniui pasitaisyti galimybė.
Nuotraukoje: Žurnalistikos senjorai Benjaminas Žulys ir Antanas Marčiulionis (dešinėje)
Dabartinė kalbos in
sp
ekcija tapo dar liberalesnė, nors, ne paslaptis, y
pač pastaruoju metu vis labiau ryškėja atskirų
a
smenų noras mūsų brangiausią turtą – kalbą – menkinti taip, kaip prieš daugelį
dešimt
mečių,
kai ji buvo paskelbta tik… mužikų kalba.
Taip, tam tikras elgesys reikalingas ir su kalba. Įsivaizduokime neredaguotus kino filmų subtitrus lietuvių kalba, netgi įstatymus ir kt. O ideologija, kad kalba pati susitvarkys – tai gryniausia demagogija.
Redaguojant tekstus. lietuvių kalbos pagrindinis ir didžiausias pagalbininkas yra Lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – net 20 tomų (22.000 puslapių). O 2005 metais parengta ir jo internetinė versija. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje! Tai mūsų tiesiog neįkainuojamas lobynas.
Ne vieną kartą jau esu teigęs ir dabar dar kartą pasikartosiu, kad mūsų kalbą reikia nuolat norminti, nes antraip ir mokslininkai, ir armija net nesusikalbėtų. Be to nenorminama kalba greitai užsiterštų ir neabejotinai jau po penkiasdešimt metų išnyktų.
Mūsų kalbai, kaip valstybinei, dar tik 50 metų, todėl ji dar tik kūdikis. Ir todėl būtina ja be jokių išlygų ir labai atsakingai rūpintis.”
Nuotraukoje: Radijo stoties ,,Mano FM” vadovas Aidas Totoraitis
***
Susirinkusieji aktyviai dalyvavo diskusijose. Buvo aiškinamasi, kas tai yra ir ar įmanoma kalbėti apie ,,istorijos perrašymą” (V. Mačiulis}, ar teisingai elgiamės Tarybų sąjungą, tarybinę armiją vis dažniau pradėję įvardinti sovietine? (A. Marčiulionis), daug neaiškumų vietovardžiuose.
Daugelį jų pavadinimų mokslininkai rekomenduoja kirčiuoti ne taip, kaip juos taria tenai gyvenantys senbuviai. Ar į tai neturėtų daugiau dėmesio kreipti Valstybinės kalbos komisijai? (V. Mačiulis), ar mūsų kalbą labai puošia tokios frazeologijos, kaip, pavyzdžiui, „Karoče“ , ,,Ok” ir kt. (P. Kaunas).
Svečių netgi buvo klausiama nuomonės, kaip jie vertina kalbininkės Loretos Vaicekauskienės ir istoriko Nerijaus Šepečio sudarytą „Lietuvių kalbos ideologiją“? Kiek čia yra pozityvumo ir nihilizmo? Kaip lietuvių kalbos sargai vertina Jono Palvonio nuomonę apie šią L. Vaicekauskienės ir N. Šepečio knygą. Ar iš tikrųjų tai – nihilistinis požiūris į lietuvių bendrinės kalbos kultūrą? (J. Kundrotas) ir kt.
Atsisveikinant svečiai pripažino, kad šis mūsų susitikimas buvo labai šiltas, įdomus ir turiningas. Ir dar kartą akivaizdžiai įsitikino, jog Kaunas yra tikrai lietuviškiausias miestas, o jo žmonės nuoširdžiai rūpinasi gimtosios kalbos likimu.
Nuotraukoje (dešinėje): Laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” žurnalistė Jolanta Kažemėkaitytė
Nuotraukoje (apačioje:) LŽS narys, rašytojas ir žurnalistas Juozas Kundrotas
www.kaunozurnalistai.lt nuotraukos.
