2018 m. rugpjūčio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kalba – valstybės gyvasties pagrindas. 2. VKI viršininkas Donatas SMALINSKAS

Povilas Antanas KAUNAS, LŽS ir žurnalistikos senjorų klubo MES narys

Donatas_1_didele.jpg

Kauno žurnalistų namuose surengtame susitikime su vilniečiais kalbininkais, be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, savo mintimis apie mūsų gimtosios kalbos puoselėjimą ir jos skurdinimą pasidalijo žiniasklaidai ir svečias Donatas Smalinskas.





Donatas_1__II.jpg
„MŪSŲ NUOSTABI KALBA – KAIP ŠVENTĖ“. 

Valstybinės kalbos inspekcijos Donatas SMALINSKAS:

,,Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu jau dirbu nuo 1990 metų lapkričio mėnesio, nuo pat inspekcijos įkūrimo. Nelengva buvo pirmiausia sukurti teisinę bazę, numatyti veiklos gaires ir jos pagrindinius principus.

Dabar mūsų pagrindinė užduotis – žiūrėti į kalbą kaip į ... šventę! Ją gerbti, mylėti ir saugoti. 
Praėjusiais metais buvo atvejų, kai reikėjo pareikšti pastabas vienam, kitam žurnalui. Bet nei vieno nebaudėme, nes mūsų pastaba – tam leidiniui pasitaisyti galimybė.




Nuotraukoje: Žurnalistikos senjorai Benjaminas Žulys ir Antanas Marčiulionis (dešinėje)


Donatas_Zulys_II.jpgDabartinė kalbos in
sp
ekcija tapo dar liberalesnė, nors, ne paslaptis, y
pač pastaruoju metu vis labiau ryškėja atskirų 
a
smenų noras mūsų brangiausią turtą – kalbą – menkinti taip, kaip prieš daugelį
 dešimt
mečių,
kai ji buvo paskelbta tik... mužikų kalba.

Taip, tam tikras elgesys reikalingas ir su kalba. Įsivaizduokime neredaguotus kino filmų subtitrus lietuvių kalba, netgi įstatymus ir kt. O ideologija, kad kalba pati susitvarkys – tai gryniausia demagogija.








Donatas_Radijas_II.jpg

Redaguojant tekstus. lietuvių kalbos pagrindinis ir didžiausias pagalbininkas yra Lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – net 20 tomų (22.000 puslapių). O 2005 metais parengta ir jo internetinė versija. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje! Tai mūsų tiesiog neįkainuojamas lobynas.

Ne vieną kartą jau esu teigęs ir dabar dar kartą pasikartosiu, kad mūsų kalbą reikia nuolat norminti, nes antraip ir mokslininkai, ir armija net nesusikalbėtų. Be to nenorminama kalba greitai užsiterštų ir neabejotinai jau po penkiasdešimt metų išnyktų.

Mūsų kalbai, kaip valstybinei, dar tik 50 metų, todėl ji dar tik kūdikis. Ir todėl būtina ja be jokių išlygų ir labai atsakingai rūpintis."

Nuotraukoje: Radijo stoties ,,Mano FM"  vadovas Aidas Totoraitis







***

Susirinkusieji aktyviai dalyvavo diskusijose. Buvo aiškinamasi, kas tai yra ir ar įmanoma kalbėti apie ,,istorijos perrašymą" (V. Mačiulis}, ar teisingai elgiamės Tarybų sąjungą, tarybinę armiją vis dažniau pradėję įvardinti sovietine? (A. Marčiulionis), daug neaiškumų vietovardžiuose. 



Donatas_Ka__emek_II.jpg

Daugelį jų pavadinimų mokslininkai rekomenduoja kirčiuoti ne taip, kaip juos taria tenai gyvenantys senbuviai. Ar į tai neturėtų daugiau dėmesio kreipti Valstybinės kalbos komisijai? (V. Mačiulis), ar mūsų kalbą labai puošia tokios frazeologijos, kaip, pavyzdžiui, „Karoče“ , ,,Ok" ir kt. (P. Kaunas).

Svečių netgi buvo klausiama nuomonės, kaip jie vertina kalbininkės Loretos Vaicekauskienės ir istoriko Nerijaus Šepečio sudarytą „Lietuvių kalbos ideologiją“? Kiek čia yra pozityvumo ir nihilizmo? Kaip lietuvių kalbos sargai vertina Jono Palvonio nuomonę apie šią L. Vaicekauskienės ir N. Šepečio knygą. Ar iš tikrųjų tai – nihilistinis požiūris į lietuvių bendrinės kalbos kultūrą? (J. Kundrotas) ir kt.

Atsisveikinant svečiai pripažino, kad šis mūsų susitikimas buvo labai šiltas, įdomus ir turiningas. Ir dar kartą akivaizdžiai įsitikino, jog Kaunas yra tikrai lietuviškiausias miestas, o jo žmonės nuoširdžiai rūpinasi gimtosios kalbos likimu.

Nuotraukoje (dešinėje): Laikraščio ,,Ūkininko patarėjas" žurnalistė Jolanta Kažemėkaitytė






Nuotraukoje (apačioje:) LŽS narys, rašytojas ir žurnalistas Juozas Kundrotas

www.kaunozurnalistai.lt nuotraukos. 

Donatas_2_didele.jpg


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)