2018 m. rugpjūčio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Puslapiai – balti, o mintys – juodos! Smaugimo veiksmas




Norvilas_G._II.jpgIr Kauną pasiekė 2018-ųjų vasario 2-ąją išleistas kultūros savaitraštis ,,Literatūra ir menas", kurį galima įsigyti tik keliose spaudos platinimo vietose.

Tiesa, ,,Hyper Maxima“ (Savanorių prospekte) parduotuvėlėje vakar buvome pirmieji nupirkę šį numerį, nes iš trisdešimt vieno puslapio, tik dvejuose yra tekstas Viename - paaiškinta, kad ,,šio savaitraščio numerio niekas neremia. Tikimės skaitytojų supratimo ir solidarumo. Kitas numeris išeis vasario 9 d.". 

Gretimame - savaitraščio, jau leidžiamo septyniasdešimt antruosius metus, numeryje yra išspausdintas ,,Literatūra ir menas" redakcijos vyr. redaktoriaus Gyčio Norvilo straipsnis ,,Smaugimo veiksmas".




Balti_psl._2_II.jpgSMAUGIMO VEIKSMAS

Bušido kovose yra toks skausmingas veiksmas - smaugimas - ir iš jo paprastai išsisukti nebeįmanoma. Sausio 24 d. SRTRF paskelbtas kultūrinių leidinių finansavimas 2018-aisiais metais tam veiksmui praktiškai prilygsta: http://www.srtfondas.lt/2018-metu-konkurso-rezultatai.

Trumpai tariant, „Literatūra ir menas“ 2018-iesiems iš SRTRF gavo 14 000 Eur mažiau nei 2017-aisiais. Vadinasi, redakcijos raktus drąsiai galima mesti nuo tilto j Nerį ir nueiti neatsisukant. 71-erius metus vienintelis be pertraukos Lietuvoje ėjęs leidinys nustotų egzistavęs. SRTRF būtent tokį kelią mums, regis, siūlo rinktis. O gal subtiliai siūlo redaktoriui parduoti inkstą?.. Be abejo, tai nejuokinga.

Būtų galima regzti sąmokslo teorijas, įžvelgti kerštą, meilę ar nemeilę už tam tikras publikacijas, poziciją... To vis dėlto negaliu atmesti. Esama čia politinio aspekto. Buvome ir būsime nepatogūs. Manau, fondas (ekspertai, taryba etc.) vėl eilinį kartą tiesiog parodė savo nekompetenciją, situacijos nesuvokimą, absoliutų nesiorentavimą kaip leidžiami leidiniai etc. Apie tą patį iš esmės kalbame kiekvienais metais. 

Pozityvaus poslinkio nėra ir, matau, nebus. Toks skirtas finansavimas mums yra aiškus ženklas, kad iki šiol visa litmenio komanda dirbo beviltiškai, redaktorius yra negabus... Ačiū. Nesiimsiu raudoti apie kultūros finansavimo svarbą ir kitas banalybes. Faktas yra tas, kad toks litmenis, koks buvo (o darėme ir iš savęs išspaudėme viską, kas įmanoma, iki dugno, - drąsiai tai galiu pasakyti), būti nebegalės. SAVAITRAŠTIS turės virsti KAŽKUO. Skrajute? Mėnraščiu? Dvisavaitiniu? Kitaip tariant - trauktis... 

Visoje šioje makabriškoje ir demoralizuojančioje situacijoje SRTRF visų pirma apgavo ne ką kitą, o mūsų prenumeratorius, skaitytojus. Ką mums sakyti platintojams, Lietuvos paštui, su kuriais pasirašytos sutartys 2018-iesiems?

 Be abejo, SRTRF nusispjaut, kaip buvo nusispjaut ir iki šiol. Tai cinizmas. Tiesa sakant, niekad nesupratau nei šio fondo sprendimų, nei komunikavimo principų. Kasmet rezultatų laukiame kaip burtų. Tikrai seniai laikas jį reformuoti, visos ribos seniai peržengtos. Jis apaugęs neaiškiomis interesų grupėmis... Kyla daug klausimų. Tokiais sprendimais apspjaunamas visas ligšiolinis mūsų darbas, įdirbis ir dar patrinama kulnu.




Balti_pusl._1_II.jpgAr tikitės, kad ir toliau už grašius generuosime kokybišką kultūrą? Aš, kaip redaktorius, negaliu leisti žeminti autorių, jų darbo, juolab redakcijos žmonių, o plačiau žiūrint - ir viso kultūrinio lauko. Mes ne skudurai, į kuriuos valomos kojos.

Pasiliekame teisę būti visiškai neprognozuojami... Labai abejoju, ar fondas, ekspertai pateiktų sprendimų argumentus, motyvus... Ką veikė ekspertai? Gal nemoka skaityti?

Čia kalbu tiktai apie „Literatūros ir meno“ situaciją. Nebūtų korektiška komentuoti kitų kultūrinių leidinių finansavimo. Nors galėčiau. Pasakysiu tik vieną faktą tiems, kas metai po metų vis aiškindavo, kad litmenis visada buvo gausiausiai finansuojamas. Palyginus gaunamą finansavimą vienam spaudos lankui visad buvome vienas menkiausiai finansuojamų leidinių... („Literatūra ir menas“ per metus išleidžia apie 47 numerius, ne 11 ar 12.)


Gytis Norvilas, savaitraščio ,,Literatūra ir menas" vyriausiasis redaktorius


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)