Kauno žurnalistų namuose buvo surengtas ilgai lauktas susitikimas. Pas žiniasklaidos atstovus naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas SMALINSKAS.
Renginio pradžioje pokalbį su svečiais – kalbininkais vedęs Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis pašmaikštavo, kad ši žurnalistų konferencijų salė yra priėmusi daug aukštų ir garbingų svečių. Ne tik visus Lietuvos respublikos buvusius premjerus ir prezidentus (kol kas nesilankė tik šiandieninė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, bet dar yra laiko…). Savo apsilankymu, kartu su Valdu Adamkum, kauniečius žurnalistus pagerbė ir tuometinė Latvijos respublikos prezidentė Vaira Vike-Freiberga.
(Nuotraukoje: iš kairės – radijo ,,Tau” laidų vedėja Milda Rutkauskaitė, UAB ,,Media bitės” žurnalistės Viltė Drūlienė ir Justina Šilinytė; antroje eilėje žiniasklaidos senjorai Virginija Bieliauskaitė ir Vladimiras Beresniovas)
Tą 2018-ųjų sausio trečiadienį čia susirinkusi gausi žurnalistų auditorija įdėmiai klausėsi mūsų lietuvių kalbos puoselėtojų bei jos sargų kalbų, pastabų, palinkėjimų. Visi atvirai kalbėjo, kokia lietuvių kalbos būklė jau šiuolaikinėje nepriklausomoje Lietuvoje, ir kokie jos dar laukia iššūkiai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS:
„MŪSŲ TIKSLAS – PUOSELĖTI LIETUVIŲ KALBĄ IR KELTI JOS PRESTIŽĄ“
,,Mane, renkant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku, kai pusė komisijos narių tam priešinosi, šį faktą jau seniai užmiršau. Tuomet buvo viena situacija, dabar – kita.
Šiandien jau visa mūsų komisija nusiteikusi dirbti konstruktyviai ir įgyvendinti savo misiją.
Buvo skirtingų nuomonių ir renkant komisijos narius. Čia aštriausias klausimas buvo dėl asmenvardžių rašybos, nes kiekvienas turėjo savo tvirtas nuomones. Aštriausias ir todėl, kad dėl rašybos nelietuviškais rašmenimis diskusijos vyksta jau… dešimtmečius. Vieni politikai teigia, kad asmuo turi teisę į savo pavardę ir reikia leisti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kiti – kad tai sumenkins valstybinės lietuvių kalbos statusą ir siūlo tokį įrašą daryti tik antrajame puslapyje. Mano tvirtu įsitikinimu, tokius pakeitimus reikia daryti net labai atsakingai.
(Nuotraukoje: Prelegentų mintis užrašęs žurnalistas Povilas Antanas Kaunas ir laikraščio ,,Tremtinys” redaktorė Jolita Navickienė)
Jei tų trijų raidžių įvedimas į tekstą yra būtinas, reikia tuo pačiu atsakyti ir į klausimą: „ Kam to reikia ir kodėl tai daroma? “, nes mūsų komisijos pagrindinė užduotis yra saugoti lietuvių kalbos interesą.Ar toks „svetimkūnių“ įvedimas nepadarys jai žalos, neįneš painiavos? Bet, mano galva, jeigu lietuvių kalba gali be to išsiversti, tai ir verskimės. O jeigu bus daug ir svarių argumentų, kad reikia tas raides įvesti, aš tokiam sprendimui neprieštarausiu. Bet vargu ar taip bus, nes ši priešprieša jau seniai tapusi tik politikavimo arena.
Šiandien ir ateityje aš vadovausiuosi žurnalisto, kokiu jau labai seniai esu, darbo principais – užduoti klausimus, pašnekovą atidžiai išklausyti, po to balsuoti. Ir tik tuomet daryti išvadas bei suformuluoti komisijos sprendimą. Žinoma, būtinai remiantis ir ekspertų išvadomis. O ką apie tas nelietuviškas raides asmenvardžiuose kalba politikai, manęs nė trupučio nejaudina.
Atsakingai rūpintis kalba tai tas pats, kas rūpintis ir valstybės išlikimu. Juk jos – kalbos – vartojimo erdvė nuolat traukiasi. Pirmiausia –dėl intensyvios emigracijos. Be to lietuvių kalbą vis labiau ir labiau žeidžia kitų kalbų įtaka. O svarbiausia – ar tikrai tą kalbą reikia norminti. O gal „paleisti“? Ar tuomet ji nepapuls į labai neatsakingų asmenų rankas?..(Nuotraukoje: LRT KULTŪRA televizijos laidos ,,Pažvelk į profesiją kitaip” autoriai – redaktorius, laidos vedėjas Andrius Baranovas ir TV operatorius Vytautas Selelionis)
Šiuo metu lietuvių kalba labai gerai apginta įstatymais, nors… iki 2008 metų neturėjome jos strategijos ir gairių. Norime, kad ir toliau ji būtų apginta aukščiausiu lygiu, tuo tarpu nemažai gerų projektų jau daug metų dar vis dūla stalčiuose. O reikalavimą mokėti lietuvių kalbą iš atvykstančių užsieniečių pas mus gyventi ir dirbti, mėginama prilyginti net diskriminacijai! Nuo nepriklausomybės paskelbimo jau praėjo 27 metai, bet, pavyzdžiui, rašant mokslinius straipsnius disertacijoms apginti, už jų paskelbimą užsienio kalba papildomai skiriama 15 balų, o už lietuvių kalba – tik 7 balai.
Kiekvienais metais į šalį vis labiau veržiasi globalizmo lavina, todėl mūsų visų pagrindinis tikslas – puoselėti lietuvių kalbą ir kelti jos prestižą.”
Nuotraukose:
(viršutinėje) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis (kairėje) ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas
(apatinėje) Susitikimo dalyviai, kuriems rūpi lietuvių kalba ir jos problemos
www.kaunozurnalistai.lt nuotr
