2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dr. Steponas Gečas. IŠ ŽIEMOS OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ISTORIJOS

Dr.Steponas GEČAS, LŽS narys, sporto istorikas, Lietuvos olimpinės akademijos Garbės narys



Gecas___18_k._II.jpgArtėja 23-sios žiemos olimpinės žaidynės (ŽOŽ). Sniego ir ledo batalijos po kelių dienų prie ekranų prikaustys pasaulio žiemos sporto mėgėjus. Ne sykį teko išgirsti klausimą - Kodėl Žiemos olimpinių žaidynių eiliškumas skiriasi nuo vasaros olimpinių žaidynių (OŽ) numeracijos, kurios 2020 metais jau bus 32-sios ir kurias taip pat nutarta rengti Azijoje, antrą kartą Japonijos sostinėje Tokijuje. 

Sugrįžkime į XX amžiaus pradžią. Prasidėjus olimpinio judėjimo atgimimui, jau 4-osiose OŽ 1908 metais Londone greta vasaros sporto šakų programoje buvo ir dailusis čiuožimas. 1912 m. Stokholmo olimpiadoje buvo siūloma vieną žaidynių savaitę skirti Žiemos sporto šakoms ir nuo tol viską rengti kartu, tačiau 1916 m. numatytos žaidynės Berlyne dėl karo neįvyko, taip pasiūlymai nebuvo įgyvendinti. Tačiau kodėl Šiaurės valstybėje Švedijoje vykusioje olimpiadoje pasiūlymai nebuvo priimti 1912 metais? 

Veikė du faktoriai – pagrindinis pačių Olimpiados šeimininkų švedų pasipriešinimas. Baimintasi, kad olimpinės žaidynės nesusitapatintų su Šiaurės šalių Žiemos Žaidynėmis, kurios populiarios iki šiol. Be to kartu rengti ŽOŽ su vasaros žaidynėmis būtų tiesiog sunku dėl gamtos kliūčių, pavyzdžiui, atšilus orui, tuomet nesant dirbtinio ledo, greitąjį čiuožimą ne kartą tekdavo nutraukti.Gamtos permainos komplikuodavo ir jau žinomo Ledo ritulio varžybas.Todėl Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) 1921 metais kongresas įpareigojo būsimos, 2024-ųjų, Olimpiados Paryžiuje rengėjus organizuoti atskirą Tarptautinę Žiemos sporto savaitę. 




PAMINKLAS__II.jpgTaip  Žiemos olimpinių žaidynių istorija pradėta rašyti 1924 metų sausio sausio 25-osios rytą Prancūzijos Alpių Šamoni kurorte, kur  susirinko 16 šalių 258 atletai.  Po metų Prahoje įvykęs TOK Kongresas pavadino jas pirmosiomis Žiemos olimpinėmis žaidynėmis (ŽOŽ) ir oficialiai nutarė jas, kaip ir vasaros, rengti kas ketveri metai. 

Beje, lygiai po keturių mėnesių (gegužės 25-birželio 7 ) Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vyko ir 8-osios vasaros žaidynės. 




Tada Prancūzijoje, vasaros žaidynėse, pirmą kartą savo olimpinį kelią pradėjo ir Lietuva: dalyvavo futbolininkų vienuolikė ir du dviratininkai. 

Nuotraukoje: Paminklas pirmiesiems Lietuvos olimpiečiams, pastatytas Kaune, Šančiuose

Po ketverių metų antrose ŽOŽ Šveicarijos kurorte Saint Morice Lietuvą atstovavo čiuožėjas Kęstutis Bulota. Iš 4 rungčių, kuriose dalyvavo lietuvis, geriausiai sekėsi 10.000 m – užimta 5-ta vieta.Toliau savarankiška Lietuvos komanda debiutavo tik 1992 metais  Prancūzijos Savojos departamento Albertvilio apylinkėse, kur vyko 14-osios ŽOŽ ir vėlesnėse - Lilehameryje, Nagane, SoltLeikSityje (JAV),Turine, Vankuveryje (Kanada), Sočyje (Rusija), tačiau prizinių vietų neužėmė. 




Vanagas_II.jpgAukščiausią – 4-ją vietą užėmusi Lietuvos ledo šokėjų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pora buvo SoltLeikSityje. Ir taip teturime du ŽOŽ didvyrius, iš tų laikų kai lietuviai galėjo dalyvauti bendroje Sovietų Sąjungos rinktinėje – iš Ignalinos kilusį kaunietį Algimantą Šalną, 1984 m. Sarajevo žaidynių biatlono komandinės estafetės čempioną ir ukmergietę slidininkę Vidą Vencienę, 1988 m. Kalgario žaidynių čempionę ir prizininkę. Vida – 10 km laisvu stiliumi aplenkė komių tautybės Sovietų Sąjungos ir Rusijos legendą Raisą Smetaniną, o 5 km laisvu stiliumi garsias - Šiaurės šalių žymybes: norveges Jaren ir Nybraten, suomę Hamialainen ir  Vida tapo antro - bronzos medalio medalio laimėtoja.

Nuotraukoje: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas 

Abu mūsų ŽOŽ čempionai olimpinio sporto srityje darbuojasi iki šiol – A. Šalna (g. 1959 m.) nuo 1994 metų  net keturiose olimpiadose vadovavo JAV rinktinės biatlono komandai, o Vida Vencienė (g. 1961 m.) iki šiol dirba Lietuvos tautinio olimpinio komitete. Turime dar vieną lietuvį, kuris Žiemos Olimpiadose yra pelnęs visų trijų spalvų (aukso,sidabro ir bronzos) medalius.Tai Darius Kasparaitis. Griūvant Sovietų Sąjungai, jis liko stiprioje Rusijos ledo ritulio rinktinėje. 

Kadangi visos trys Baltijos šalys šiemet švenčia savo valstybių 100-mečius, o netrukus ir atkūrimo 30-mečius, įdomu kokie jų pasiekimai? Latvijos ir Estijos Žiemos olimpinių medalininkų kraitis po Nepriklausomybės atkūrimo žymiai didesnis. Estijos atletai slidininkai nuo 2002 metų  ŽOŽ iškovojo 7 olimpinius medalius (4 aukso, po 2 sidabro ir bronzos). Septynis kartus olimpiniais prizininkais (3 aukso ,po 2 sidabro ir bronzos) tapo ir kaimynai latviai. 





SMETANINA_II.jpg


Keletas žodžių apie minėtą Vidos varžovę iš Rusijos. R. Smetanina (g.1952 m.) visų laikų, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, iškovojusi daugiausia  apdovanojimų olimpinėse žaidynėse (4 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos) ir Pasaulio čempionatuose (4 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos) pelniusi sportininkė. Tarptautinėse varžybose R.Smetanina dalyvavo iki  savo 40  gyvenimo metų. 

Nuotraukoje: Olimpiadų čempionė Raisa Smetanina


Viršutinėje nuotraukoje: Publikacijos autorius, sporto istorikas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Steponas Gečas

www.kaunozurnalistai.lt nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)