Japonijos valstybės ambasada Lietuvoje yra įsikūrusi Vilniuje, M.K. Čiurlionio g, 30. Kam teko rūpintis išvykimo vizomis ar kitais reikalais, gerai žino ir šios šalies kultūros centrą bei konsulinį skyrių. Tačiau ne visi, net ir žurnalistai, žino, kad Lietuvos diplomatiniai, kultūriniai, ekonominiai ryšiai su šia tolima šalimi Kaune užsimezgė dar prieš karą,
Tai dabar primena Čijun Sugiharos namai, esantys reprezentaciniame Kauno Žaliakalnyje, Vaižganto gatvėje 30. Prieš karą šalia Ąžuolyno gyveno kultūros ir politikos veikėjai, kaip ir buvęs Lietuvos švietimo ministras Juozas Tonkūnas.
Ketvirto dešimtmečio antroje pusėje šioje Vaižganto gatvėje buvp įsikūrusi Japonijos ambasada, kuri išgarsino ne tik savo šalį , bet Lietuvą. Svarbiausia, savo humanistine veikla gelbėjant žydų tautos žmones nuo nacių genocido. Šis kilnumas siejamas su konsulu Čijun Sugihara. Jis, nebodamas pavojų, 1939-1940 metais, prasidėjus antrajam Pasauliniam karui ir žmonių persekiojimui, suspėjo išduoti per kelis tūkstančius vizų Lietuvos bei kitų valstybių (tarp jų ir Lenkijos) žydams.
Buvo suteikta teisė žydamas išvykti į Japoniją o per ją – į kitus pasaulio kraštus, ir išgelbėti jiems nuo mirties.Tiesa, karo sumaištyje besiblaškantiems Lenkijos ir grąžinto Vilniaus krašto žydams (verslininkams, kultūros darbuotojams bei politikams) kažkiek vizų spėjo išduoti ir nuo 1939 metų pabaigos ir iki 1940 pradžios Vilniuje veikęs Lietuvos konsulatas.
Č. Sugiharos diplomatinė veikla prilygsta žygdarbiui, nes Japonijos atstovybėje Kaune buvo išduota per 6000 vizų. Kaunas buvo ne tik diplomato, bet ir jo šeimos namai. Čia gimė ir trečias Čijun vaikas. Sovietams užėmus Kauną, savarankiška Lietuvos užsienio politika buvo nutraukta ir Japonijos vyriausybė Č.Sugiharą paskyrė konsulu Karaliaučiuje, vėliau – Rumunijoje.
Apie kilnios dvasios japonų diplomatą po karo garsiai kalbėjo ne tik išsigelbėję žydai, gyvenantys ne tik kitose šalyse, bet ir sovietų okupuotos Lietuvos žmonės. 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, apie Čijun prabilo grupė Lietuvos intelektualų. Kartu su jais ir žinomas verslininkas bei politikas Ramūnas Garbaravičius, LŽS nariai – žurnalistė Birutė Garbaravičienė ir VDU profesorius Egidijaus Aleksandravičiaus. Remiami užsienio, ypač Belgijos intelektualų ir verslininkų, 1999 metais kauniečiai įkūrė Sugiharos fondą “Diplomatai už gyvybę.”
Šis Fondas kaupė ir tebekaupia lėšas, kad būtų renkama istorinė medžiaga, išlaikoma memorialinio ir edukacinio pobūdžio institucija. Dėl to buvo įkurtas Sugiharos muziejus, šiandien jau žinomas ne tik Japonijoje. bet ir pasaulyje.
Šio fondo įkūrėjų dėka ruošiamos akcijos sulaukia ir Japonijos visuomenės pritarimo bei paramos. 2018-ųjų pradžioje Čijun Sugiharos muziejus lankytojus pasitiko atjaunėjęs ir išgražėjęs. Šviesia tapo pastato Vaižganto g. 30 išorė, o ekspozicija aprūpinta modernia audiovizualine įranga. Vis daugiau Lietuvos ir užsienio svečių apsilanko name. iš kurio atsiveria įspūdinga Kauno centro panorama.
Todėl Kauno gidų bendrijos nariai sausio pabaigoje savo metinį ataskaitinį susirinkimą ir nusprendė surengti atnaujintame Sugiharos muziejuje. Juo labiau, kad vykdantysis muziejaus direktorius Simonas Dovidavičius yra gerbiamas gidų bendruomenės narys. S. Dovidavičius supažindino kolegas su muziejaus istorija ir prieš Naujuosius metus atidaryta paroda “Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1933-1940”.
Parodą apžiūrėjo ir garbingas svečias – Japonijos vyriausybės premjeras Abo. Buvo parodyta ir dokumentinė medžiaga apie Č. Sugiharos žmonos Jukiko (1913-2008) apsilankymą Kaune 2002-siais. Direktorius pastebėjo, kad paramą suteikia ir savanoriai: kelios dešimtys Čekijos skautų vasarą Kaune nemokamai atliko Čiugiharos namo fasado dažymą.
Sužinojus, kad muziejuje pernai apsilankė net 17 tūkstančių lankytojų, toks skaičius nustebo ne vieną Kauno gidą. Tokio muziejaus populiarumo gali pavydėti visų Lietuvos memorialinių objektų šeimininkai.
Nuotraukose:
(viršutinėje) Čijun Sugiharos muziejus Kaune
(vidurinėje) Publikacijos autorius, LŽS narys Steponas Gečas
(apačioje) Pašto ž
enklas, sukurtas 2016 metais, bet ne Sugiharos, bet 1991 metų atkurtų diplomatinių santykių jubiliejui.
Ievos Mičiulytės nuotr.
