2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žiniasklaidai. G. Kuprevičius: visos bendravimo akcijos tampa natūralios, kai jos nėra kažkieno surežisuotos

Birutė MAČIENĖ, ELTOS korespondentė


2018-ieji, sausio 25-oji.  Sostinės gyventojai švenčia Vilniaus gimtadienį ir ta proga jiems parengta gražių dovanų - renginių, įdomių susitikimų, bilietų į teatrą, koncertą, net specialiu gimtadienio ženklu papuoštų skėčių ar puodelių. O vakare vilniečių lauks šimtai keksiukų su degančia žvakute ant kiekvieno iš jų. Tad paskutinis Vilniaus gimtadienio akcentas bus bendras tų žvakučių užpūtimas ir arbatos gėrimas, skanaujant saldžius kepinius.

Tačiau Kauno miesto savivaldybė, demonstruodama draugišką nusiteikimą, savaitgalį vilniečius kviečia į Kauną „atsiimti“ savojo miesto gimtadienio dovanos. Apie tai naujienų agentūra ELTA ir kalbėjosi su kauniečiu kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Giedriumi Kuprevičiumi. 

- Šeštadienį keli šimtai kauniečių pasirengę savo namuose ar restoranuose vakarieniauti su vilniečiais, kuriuos į Kauną kviečiasi Vilniaus miesto gimtadienio proga, bet kodėl Kauno savivaldybės paskelbtai akcijai besiregistruojančių sąraše Jūsų pavardės nėra?



Kuprevicius_II.jpg- Ir be registracijos jau sulaukėme svečių - mūsų namuose prieš porą dienų lankėsi viešnios iš Lietuvos radijo programos „Kultūros savaitė“. Bendravome bemaž keturias valandas. Nemanau, kad tai sutapimas. Tiesiog gal kažkas užsiregistravo mano vardu?

(Nuotraukoje: Kompozitorius Giedrius Kuprevičius)

- Kaunas, sutikite, puikus miestas, laikosi svetingumo ir gražaus sutarimo tradicijų, o kai reikėjo, valstybingumą atkūrusiai Lietuvai, net visą šalies sostinę buvo pas save priėmęs (pavadavęs), tad gal ir dabartinė akcija - tik senų tradicijų tęsinys, ar kas kita?

- Jei suskaičiuotume, kiek kauniečių yra Vilniuje ir kiek vilniečių Kaune, tuomet ir dabartinę sostinę reikėtų vadinti Kaunu. Tačiau tuomet Vilnius 2022 metais vėl taptų Europos kultūros sostine. Tik manau, kad tokia našta dabartinei sostinei būtų nepakeliama ir neleistinai pavojinga, ypač prisiminus 2009-ųjų patirtį...

- Beje, savaitės pradžioje per valstybinį radiją klausiausi reportažo apie kauniečių dovaną, - daug pagyrų mūsų gimtajam miestui (ir savivaldybei) nuskambėjo. Vieni užsiregistravę kauniečiai pranešė, kad virs vilniečiams daržovių troškinį, kiti nupirks šventinei vakarienei spurgų iš senosios spurginės Laisvės alėjoje, treti užsakys picų. Tik paskui korespondentui nepasitaikė pakalbinti bent vieno vilniečio, kuris pasakytų, taip, važiuosiu į Kauną šventiškai vakarieniauti (gal dar nespėjo užsiregistruoti?) O į radiją paskambinusi panevėžietė net nusistebėjo: kodėl savo gimtadienio proga ne Vilnius pas save kitų miestų gyventojus kviečiasi, bet Kaunas - vilniečius?

- Tai - sarkazmas. Toks draugiškas Kauno miesto savivaldybės akibrokštas, lengvu humoru paženklintas dūris. Arba tiesiog - vienas iš viešųjų ryšių renginių. Argi sakau, kad tai kažkam naudinga? 

- Mano vienas iš profesionaliosios žurnalistikos mokytojų a.a. Zenonas Mikalauskas dažnai lankydavosi Vilniuje, nes redakcijos, kurioje dirbome, centras buvo sostinėje. Tai vis gaudavo iš sostinės „pavedimų“, - tai kažkieno anūkui vadovėlių parūpinti, tai iš Kauno bazės kokių deficitų užprašyti. Ir veždavo, dar pajuokaudamas, kad tvarka yra tokia: „atvažiuoja vilniečiai į Kauną, - jiems „fundini“, važiuoji į Vilnių - veži lauktuvių“. Tai va, prisiminiau, kad Jūsų biografijoje buvo metas, kai dirbote kultūros ministro pavaduotoju. Tai kaip ten būdavo su tuo „fundinimu“?

- Tie 1989-ji buvo labai rimti tuomet ir gana juokingi dabar: Kultūros ministerijoje, kur dirbau viceministru, gaudavome išsinešimui nusipirkti mėsos bufete ir didelio formato saldainių „Nomeda“, kuriuos nepaprastai mėgo mano tėvas. Jei savaitgalį atvykdavau be jų, jausdavausi prasikaltęs.

Į ministeriją neveždavau nieko, nes Kaune to, kas domintų ministerijos tarnautojus, nebuvo. Tačiau su mamos keptu varškės pyragu artimiausius ir lojalius prasidėjusiems pokyčiams bendradarbius pavaišindavau. Juk ir ministerijose būna įžvalgių žmonių!

- Dar neseniai keliasdešimt metų mokslininkų bei kultūrininkų propaguojama miestų (Vilniaus ir Kauno) dipolio idėja kažkaip užgeso, nors mėginimų jai įpūsti gyvybės būta nemažai. Ir šventinių vakarienių beje, dažnai - Kauno iniciatyva bei sąskaita - taip pat. Ne vien Kaune ar Vilniuje, bet ir pusiaukelėje tarp miestų - Elektrėnuose ar gretimose vietovėse. Tai gal „ne tuos“ kauniečiai vaišino, kad dipolis vis „nesulipdomas“?

- Dipolis gerai, tripolis dar geriau, tačiau idealu, jei visi Lietuvos miestai vystytųsi tolygiai, o į ištuštėjusius kaimus sugrįžtų dabartiniai vilniečiai. Tuomet daug problemų išsispręstų, ypač valdymo srityse. O kauniečiams nėra kur važiuoti, ypač iš Žaliakalnio, nes čia ir dabar kaimas. Tiesa, taipogi išretėjęs. 

- Per tą patį valstybinį radiją skelbtas ir reportažas apie europinės geležinkelio vėžės tiesimą, užsimenant, kad vieną, jau nutiestą nuo Lenkijos pusės atkarpą, „teks koreguoti“. O juk tokias gražias sutiktuves keleiviams pirmojo traukinio, atriedėjusio į Kauną iš Bialystoko, savivaldybė surengė, - su dūdomis, oficialiomis sveikinimo kalbomis. Tik kažkodėl ant vaišių stalo Kauno geležinkelio stoties salėje stovėjo skaidraus gėrimo pilni buteliai, kurių etiketės skelbė „Russkij standart“, bet nesimatė norinčių jų turinio paragauti. Gal kokių provokacijų žmonės vengė, kas žino? O kas, Jūsų nuomone, iš pilstomo „repertuaro“ (žinau, kad nevartojate) labiausiai tiktų sostinės gimtadieniui?

- Nebuvau, nemačiau, neragavau. Man atrodo, kad tokie ritualai kartoja komjaunuoliškų statybų tradicijas, kai visi atšvenčia tilto atidarymą, o po to jis uždaromas kapitaliniam remontui. Todėl ir gėrimų standartas tuo paminėtu atveju visai logiškas. Pakeliui į sausą įstatymą Vilnius turės parodyti pavyzdį visai šaliai, nors kaimą įveikti bus sunkiausia. Tiesa, maišto ten nebus, nes maištauti gali tik blaivūs piliečiai. 




Maciene_II_n_1.jpg- Yra toks senas posakis: kuo tvora aukštesnė, tuo kaimynas mielesnis“, bet jis prie Jūsų, manau, „nelimpa“. Vasarą savame kieme paprastai rengiate didžiulę šventę gatvės kaimynams (teko kalbėtis su viena jos dalyvių), o šią savaitę priėmėte svečius iš Vilniaus (net akcijos nelaukdamas). Tai gal ne akcijose esmė, skatinant bendruomeniškumą?

(Nuotraukoje: Žurnalistė Birutė Mačienė)

- Niekada nebendravome formaliai, išskyrus tuos atvejus, kai protokolas reikalauja tam tikro abuojumo vienų kitiems.

Prisimenu, kai į Vilniaus Rotušę atvyko karalienė Elžbieta, o aš sukūriau, britų prašymu, Jos Didenybės sutikimui muziką, paremtą dainos „Kregždutės, kregždutės“ motyvu. Buvau iš anksto instruktuotas apie labai formalią elgseną, jei karalienė prieis prie mūsų stalelio. Kai ji priėjo ir gana oficialiai pabendravo, sužinojusi apie mano specialiai sutikimui sukurtą muziką, staiga padavė ranką. Ir man nebeliko nieko kito kaip, pažeidžiant protokolą, paduoti savąją. 

Panašiai įvyko ir per baleto „Čiurlionis“ pertrauką, kai mane supažindino su Tailando princese. Atstumo kaip nebūta! 

Pasakoju apie tai todėl, kad visos bendravimo akcijos tampa natūralios, kai jos nėra surežisuotos ar priklausomos nuo protokolo. O šauniai organizuotas vilniečių kvietimas vakarieniauti Kaune man tėra kažkokio vykstančio proceso protokolo dalis. Greitai sužinosime, kokio. 

- Dėkoju už pokalbį.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)