Kauno Žurnalistų namuose sausio 19 dieną vyko seminaras apie socialinį žurnalistų statusą. Jame pranešimus skaitė SODROS, Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Siūlome susipažinti su pernai liepą įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso naujovėmis.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė, Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja vyriausioji darbo inspektorė Irina Janukevičienė pirmiausia pajuokavo, jog geriausia su Darbo inspekcija niekam neturėti reikalų – nei darbuotojams, nei darbdaviams. Bet esą niekada negalima garantuoti, kad dažniausiai silpnesnioji grandis, darbuotojas, niekada nepasijus nuskriaustas savo darbdavio ir nebus priverstas ieškoti teisybės Valstybinėje darbo inspekcijoje.
Apie Darbo sutartį
Anot pranešėjos, pirmuosius ginčus visada pasiruošusi padėti išspręsti Darbo ginčų komisija. Ji priminė, kad kaip ir anksčiau, taip ir įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, išliko pareiga priimant į darbą darbdaviui su darbuotoju sudaryti darbo sutartį. Ji gali būti sudaryta tik rašytine forma, nors buvo pasiūlymų, kad pakaktų ir žodinės. Vis dėlto apsispręsta, kad labai svarbu turėti dokumentą.
Šalys toje sutartyje sutaria dėl būtinųjų darbo sąlygų, kurios naujajame kodekse yra labai aiškiai apibrėžtos. Jei darbuotojas pageidauja, darbdavys per 5 dienas turi pateikti informaciją darbuotojui, kokios yra jo darbo funkcijos ir kokia tų funkcijų atlikimo apimtis. Jeigu darbuotojui kyla neaiškumų dėl darbo krūvio, jis taip pat gali kreiptis į darbdavį, kad jam viską paaiškintų. Jei darbdavys žodžiu tokios informacijos nesuteikia ir darbuotojo prašymą ignoruoja, rekomenduojama tokį prašymą pateikti raštu, siunčiant jį paštu. Jeigu Darbo inspekcija įtaria, kad konkrečiu atveju darbdavys pažeidžia įstatymus, gali iškart pradėti tyrimą.
Apie darbo užmokestį ir darbo vietą
Anot pranešėjos, darbo užmokestis turi būti nurodytas, arba turi būti dokumentas, kuriame paaiškinama, kaip yra darbuotojui nustatomas darbo užmokestis, nuo ko jis priklauso.
Kalbėdama apie darbo vietą, VDI vyr. inspektorė pabrėžė, jog darbo vieta turi būti apibrėžta, kur darbuotojas turi dirbti, o jei darbas susijęs su nuolatinėmis kelionėmis, darbo vieta laikoma ta vieta, iš kur darbuotojas gauna nurodymus (biuras, įmonės buveinė).
(Nuotraukoje: Publikacijos autorė, LŽS narė Virginija Grigaliūnienė)
Apie darbo sutarties trukmę, nutraukimą ir nekonkuravimo sąlygas
Pagal naująjį DK gali būti nustatyta terminuota arba neterminuota darbo sutartis. Darbo sutartį leidžiama nutraukti įspėjus darbuotoją prieš 5 dienas ir atitinkamai jam išmokėjus pusės metų darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Kitas svarbus punktas, kuris turėtų būti aktualus žurnalistams – nekonkuravimo sąlygos. Pagal šį punktą darbdavys su darbuotoju gali susitarti, kad darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką po išėjimo iš darbo nevykdyti tokios pačios veiklos, kad nepadarytų buvusiam darbdaviui žalos. Tokio įsipareigojimo trukmė – 2 metai.
Toks susitarimas sudaromas ne su kiekvienu darbuotoju, o tik su specifinį darbą dirbančiu darbuotoju – kai yra pavojų, kad perėjęs dirbti kitur darbuotojas buvusiam darbdaviui gali padaryti žalos. Sudarius tokį susitarimą, darbdavys buvusiam darbuotojui moka kompensaciją, kurios dydis turi būti ne mažiau kaip 40 proc. toje įmonėje jo gauto vidutinio darbo užmokesčio. Jei darbdavys šios prievolės nevykdo, darbuotojas irgi gali nesilaikyti susitarimo sąlygų – nesulaukęs kompensacijos 2 mėnesius, gali eiti dirbti tokį patį darbą kitur. Tiesa, teisė išsireikalauti kompensaciją už 2 mėnesius darbuotojui išlieka!
Apie ikisutartinius santykius
Anksčiau to nebuvo. Dabar jie numatyti, ir jie įpareigoja abi šalis veikti sąžiningai. Jeigu pasirašė sutartį, vadinasi, abi pusės privalo sąžiningai ją vykdyti. Jei tai, kas sulygta, nevykdoma, yra numatytos sankcijos (tiek vienai, tiek kitai pusei). Tarkime, jeigu darbuotojas persigalvoja ir nusprendžia nepradėti dirbti, nors buvo sutartas laikas, kada pradės dirbti, darbdavys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (vieno darbo užmokesčio dydžio). Jei žmogus neįsidarbina dėl darbdavio kaltės (darbdavys nusprendė žmogaus nepriimi dirbti, nors buvo sutarta), darbuotojas taip pat gali reikalauti vieno mėnesio dydžio darbo užmokesčio kompensacijos.
Sudarant darbo sutartį ir prieš pradedant dirbti darbdavio atstovas privalo darbuotojui pateikti informaciją raštu apie darbo sąlygas – tokio reikalavimo anksčiau nebuvo. Taigi reikia pateikti informaciją apie darbo vietą, funkcijas, pasirašytos darbo sutarties rūšį ir terminus (jei terminuota), atostogų trukmę, darbo užmokestį ir sudedamąsias jo dalis, darbo dienų ar darbo savaitės trukmę ir kt. Pareiginė instrukcija yra privaloma, jei darbdavys jos nepateikia, vadinasi, nevyko įstatymo, todėl gali būti už tai nubaustas.
Apie darbo sutarties vykdymą ir keitimą
Kaip ir anksčiau, šalys neturi teisės vienašališkai keisti pasirašytos darbo sutarties sąlygų. Jei darbdavys keičia darbo sąlygas, o žmogus su tuo sutinka, tai yra nurodymus vykdo ir nepareiškia dėl to pretenzijų per 3 mėnesius, laikoma, kad darbuotojas su pakeitimais sutiko.
Jeigu darbdavys reikalauja, kad darbuotojas atlikinėtų papildomas funkcijas, darbuotojas gali raštu jį informuoti, kad papildomų funkcijų atlikinėti nesutinka, o jei vis tiek liepiama tai daryti, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kur jo pareiškimą išnagrinės Darbo ginčų komisija.
Tais atvejais, jei darbuotojas praleidžia numatytą 3 mėn. terminą, komisija imasi nagrinėti jo pareiškimą tik jei darbuotojas įrodo, kad anksčiau to padaryti neturėjo galimybės (sirgo ar pan.).
(Nuotraukoje: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius su Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičiene (viduryje) ir atstove spaudai Marija Čereškevičiūte)
Jeigu darbdavys keičia darbo sąlygas (vyksta pertvarka), apie tai darbuotojus turi įspėti iš anksto. Ankstesniame kodekse buvo numatyta, kad apie darbo užmokesčio pakeitimus reikia įspėti prieš mėnesį, o dabar galiojančiame kodekse – prieš protingą terminą. Koks gali būti protingas terminas, įstatymas nenurodo, taigi lieka išties didelis neaiškumas! Juk darbdaviui tai gali būti savaitė, o darbuotojui – keli mėnesiai. Rekomenduojama šiuos terminus numatyti vidaus darbo tvarkos taisyklėse.
Dabartiniame kodekse numatyta, kad darbuotojas turi teisę prašyti keisti darbo sąlygas. Anksčiau irgi galiojo tokia nuostata, tačiau darbdavys nebuvo įpareigotas atsakyti į darbuotojo raštą. Dabar į tokį darbuotojo prašymą darbdavys privalo atsakyti raštu (pavyzdžiui, darbuotojas nori koreguoti darbo grafiką). Gavęs atsakymą, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (jei atsakymas jo netenkina).
Apie darbo sutarties nutraukimą
Šalims susitarus dėl visų sąlygų, darbuotojas gali būti atleidžiamas. Jeigu darbuotojas nori išeiti iš darbo, pagal naująjį kodeksą prašymą turi pateikti prieš 20 kalendorinių dienų. Nauja: darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio valia (tam turi būti motyvuotas pagrindas, o ne šiaip sau kad sugalvojo to darbuotojo atsisakyti) – reikia įspėti prieš 3 dienas ir sumokėti 6 mėn. darbo užmokesčio kompensaciją.
Terminuotą sutartį įmonėje gali turėti tik 20 proc. darbuotojų.
Jeigu terminuota darbo sutartis tęsėsi ilgiau nei 2 metus, atleidžiamam darbuotojui išmokama 1 mėn. darbo užmokesčio išmoka.
Atsirado naujų darbo sutarčių rūšių: projektinės, partnerystės, darbo vietos dalinimosi, darbo keliems darbdaviams ir kt.
Apie darbo laiką
Pagrindinė darbo laiko norma – 40 val. per savaitę. Naujajame kodekse nustatyti net 5 įvairūs režimai (nekintanti darbo laiko trukmė per savaitę ar dieną; suminė darbo laiko apskaita; lankstusis darbo grafikas; suskaidytos darbo dienos ir kt.).
Leidžiama dirbti papildomą darbą, jei yra keli susitarimai: pamaina neturi viršyti 12 val. o per 7 dienas žmogus negali dirbti daugiau nei 60 val. Pavyzdžiui, jei pagrindiniame darbe dirba 40 val. per savaitę, tai papildomame darbe – ne daugiau kaip 20 val. per savaitę.
Per metus žmogus gali išdirbti ne daugiau kaip 180 papildomo darbo valandų (buvo 120 val.).
(Nuotraukoje: Seminaro dalyvis, Laikraščio ,,Naujasis Gėlupis” redaktorius Mantvydas Prekevičius))
Apie atostogas
Naujasis kodeksas numato 20 darbo dienų trukmės atostogas. Vieną iš dalių – 10 darbo dienų iš eilės – reikia pasiimti iš karto, o likusias dienas galima skaidyti (pagal susitarimą su darbdaviu).
Jei darbuotojas turi susitaupęs atostogų, iki 2020 metų liepos 1 dienos rekomenduojama jas išnaudoti, nes vėliau bus galima atostogas pasiimti tik ne už ilgesnį laiką, kaip 3 metai. Tokia pati bus ir kompensacija jį atleidžiant (kompensacija bus sumokama tik už 3 metus nepanaudotų atostogų, nepaisant to, kad žmogus nebuvo panaudojęs atostogų už ilgesnį laiką).
Numatytos tikslinės, tėvystės/motinystės ir kūrybinės atostogos. Tačiau apie kūrybines atostogas sunku ką pasakyti, nes jos nereglamentuotos (dėl jų apmokėjimo, dažnumo, trukmės ir pan. reikia derinti sąlygas su darbdaviu).
Darbo užmokestis už atostogas turi būti išmokamas vėliausiai paskutinę darbo dieną prieš išeinant į atostogas. Darbuotojas gali atsisakyti ir paprašyti, kad viskas būtų išmokėta su darbo užmokesčiu (tai yra vėliau, pagal numatytą įprastą mokėjimo grafiką). Jei atostoginiai buvo išmokėti pavėluotai, darbuotojas turi teisę per 3 dienas raštu kreiptis į darbdavį ir prašyti, kad tam laikui, kiek buvo pavėluota išmokėti jam atostoginius, būtų pratęstos ateinančios kasmetinės atostogos.
Apie darbo užmokestį
Darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių: pagrindinės ir papildomos. Numatyti priedai už kvalifikaciją, premijos už papildomas pareigas, gerus rezultatus, taip pat – labai svarbu!- skatinamojo pobūdžio premijos tikintis sulaukti gerų rezultatų.
(Nuotraukoje: Seminaro dalyvis, fotografas, LŽS narys Ramūnas Guiga)
Apie darbo drausmės institutą
Naujajame kodekse neliko darbo drausmės instituto, tačiau darbdavys, jei darbuotojo darbas jo netenkina, žmogus elgiasi nedrausmingai, blogai atlieka savo darbą, vieną kartą gali jį įspėti, o už antrą pažeidimą – atleisti.
Apie įpareigojimus darbdaviams
Darbdaviai, anot pranešėjos, tvirtina, kad naujasis kodeksas juos įpareigojo laikytis kur kas daugiau reikalavimų, nei buvo anksčiau. Darbdaviai privalo skelbti visų darbuotojų kolektyvines sutartis, jei tokios yra; sudaryti darbo tarybą privaloma tvarka, jei dirba 20 ir daugiau darbuotojų ir teikti tarybai visą informaciją; sudaryti kasmetines atostogų eiles (jei dirba mažiau nei 10 darbuotojų, tą daryti neprivaloma) ir kt.
Jeigu darbdaviai nevykdo įstatymo, darbuotojai gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Nustačius, kad buvo padaryti pažeidimai, darbdaviams skiriamos administracinės nuobaudos. Priklausomai nuo pažeidimo, baudos gali siekti ir 500 eurų, ir 3000 eurų, ir dar daugiau.
Nuotraukose:
(viršutinėje) LŽS seminaro dalyviai Kauno žurnalistų namuose;
(apatinėje) Seminaro dalyvis, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narys Teodoras Biliūnas
LŽS nario Ramūno Guigos nuotr.
