2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Dalia Poškienė. „Lietuvių Šveicarija“ Lietuvoje

Dalia POŠKIENĖ, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė


Sveic._su_Posk._II.jpgLietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA), XXVII knygos mėgėjų draugija ir LPKTS jau pirmąją 2018 savaitę pakvietė miesto visuomenę, LPKTS narius į susitikimą su Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadove Jūrate Caspersen. Šventinis renginys vyko Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungoje, šiais metais mininčioje įkūrimo 30-sias metines. 


Jubiliejiniai Lietuvos metai prasidėjo atverti neįprastu renginiu - su „Lietuvių Šveicarija“. Garbioji viešnia gausiai susirinkusiems pristatė fotografijų parodą „Lietuvių Šveicarija“. Tai trijų dalių paroda, apimanti Šveicarijos lietuvių bendruomenės istoriją ir šiandieninę veiklą. Pirmoji dalis – istorinė retrospektyvi - pati didžiausia ir svarbiausia: archyvinės nuotraukos byloja apie lietuvių šviesuolius, apie jų nuveiktus darbus Lietuvai, apie kuriuos mažai težinoma.

Tai ypatingai svarbus laikotarpis – po Antrojo Pasaulinio karo, kur Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių. Tuo metu Alpių šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių. Atgavę jėgas, pabėgėliai buvo raginami išvykti į kitas šalis – rasti gyvenimo prasmė, įsikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukštosiose mokyklose. Šveicarijoje ne tik karo pabėgėliai rasdavo prieglobstį... Todėl neatsitiktinai šalyje, kur pagarba sergančiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybė, gimė Raudonasis Kryžius. 

Vertinga visom prasmėm pirmoji parodos dalis perkelia į ne mažiau reikšmingą antrąją dalį, skirtą Šveicarijos tradicijoms. Čia jos lyginamos su lietuviškomis: įspūdingos Užgavėnių šventės, lietuviškoji rūta ir Alpių edelveisas, kalnų ragai ir kanklės. Lietuvių bendruomenės organizuotos Joninių šventės, dainų, šokių kolektyvai puikiai atspindi kultūrų bendrystę. 

Trečioji parodos dalis – Šveicarijos lietuvių akimis pamatyti, užfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglės Dranevičienės, Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės-Tikuišienės, Vilmos Kinčiūtės-Kern, Lijanos Tagmann, felikso Ostapenko, Rimo Sukarevičiaus kūrybiniai darbai. Per jas ir jose atsispindi Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuoti ir įgyvendinti projektai, skirti Tautinio tapatumo išsaugojimui, kultūrinių, literatūrinių, visuomeninių ir edukacinių programų vykdymui.

Susitikime viešnia plačiai papasakojo apie Šveicarijos lietuvių bendruomenės ištakas: Šveicarijos lietuvių bendruomenės veiklos pradžia laikomi 1898 metai, kada lietuviai, studijuojantys Ciuriche, įkūrė „Draugystė lietuviškos bendruomenės“ draugiją. Gilius pėdsakus lietuvių kultūros, mokslo istorijoje paliko ten mokslų siekę, gyvenę lietuviai. Visais istoriniais tarpsniais, sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai aktyviai kovojo už Lietuvos nepriklausomybės sugrąžinimą.

1951 metais išleido pirmąjį laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ numerį, kurio leidyba truko tik dvejus metus, per kuriuos išleisti 7 numeriai. Laikraščio leidyba atgaivinta 2001 metais. Nuo 2006 metų veikia Šveicarijos lietuvių bendruomenės svetainė www.lietuviai.ch. Per tris 1990 metų mėnesius Šveicarijos lietuvių bendruomenės senbuviai Lietuvai padėjo įstoti į septynias tarptautines organizacijas! Jų dėka atgautas tarptautinis Lietuvos ženklas LT, vėl sugražinta narystė į Raudonojo kryžiaus organizaciją.

Iš apie du tūkstančius lietuvių, gyvenančių Šveicarijos, bendruomenėje aktyviai dalyvauja apie 150 narių. Tačiau jų veikla tokia ženkli, matoma, reikšminga. Bendruomenėje susibūrę keturių kartų žmonės. Joje yra ir senjorų, kurie Šveicarijoje gyvena nuo 1945 metų. Viena seniausių lietuvių bendruomenių Šveicarijoje nuo 1950 metais per visą laikotarpį išlaikė sambūrį ir perdavė dabartiniams, taip vadinamiems trečiabangininkams. P. Jūratė Caspersen džiaugiasi, kad į bendruomenę buriasi jaunos šeimos su vaikais, prisideda organizuojant lietuvių švietimą.

Įsteigti lituanistiniai darželiai – mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, lietuviškos knygos klubas Ciuriche, veikiantis jau antrą dešimtmetį, mobilioji biblioteka, suburta krepšininkų komanda.

Šveicarijos lietuvių bendruomenė organizuoja tradicines Vasario 16-osios šventes, tarptautines mokslines konferencijas, parodas, rūpinasi lietuvių atminimo įamžinimu. Svarbiausiais ŠLB veiklos tikslais bendruomenės pirmininkė laiko sistemingą ir organizuotą lietuvybės palaikymą Šveicarijoje: tautiečių telkimą tradicijų ir kalbos puoselėjimui, Lietuvos garsinimui, lietuviškų pėdsakų Šveicarijoje įamžinimą ir kultūrinių tiltų Lietuva –Šveicarija tiesimą.

Prie reikšmingesnės savo veiklos priskiriamas inicijuotas Jono Mačiulio Maironio memorialinės lentos atidengimas Megene (2007), Tarptautinė lietuvių kalbos konferencija (2008), apybraižų knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarymas ir leidyba (2009), su Virginija Siderkevičiūte organizuotas prof. dr. Juozo Ereto atminimo minėjimas ir lentos atidengimas Bazelio mieste (2010), bendradarbiavimas ruošiant „Šveicarijos lietuvių žinios“ Jubiliejinį leidinį (2011), eilinius žurnalo numerius. 

Reikšmingas darbas – dovana Lietuvos tūkstantmečiui – knygos Lietuvių rašytojų keliais Šveicarijoje“ išleidimas. Pripildyta meilės ir sąžiningo, kruopštaus darbo, knyga atkeliavo ir pas Lietuvos žmones. „Tai, ką padarėme mes, rašiusieji šią knygą, ne rašytojai, o paprasti lietuviai, mylintys savo gimtinę, bet šiandien esantys ne joje, neatliks jokia ambasada <...> Tai sąsajų tarp Lietuvos ir Šveicarijos atradimas, Perteikimas Šveicarijos piliečiams apie kokius didžius ir mums brangius žmones mes, lietuviai, kalbame: Maironis, Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Janina Survilaitė, prof. Jurgis Eretas.“ 

Kalbėdama apie šią knygą, J. Caspersen paminėjo ir LUMA bei XXVII knygos mėgėjų draugijos organizuotą kelionę šios knygos keliais bei konferenciją „Laiko ženklų palytėti“, kurioje buvo kalbama ir apie kitą iškilią asmenybę Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Remiantis Jungtinių Tautų archyvais (jie ambasadoriaus Ryčio Paulausko dėka sugražinti Lietuvai) atskleista S. Kymantaitės Čiurlionienės misija, kuri kėlė moterų klausimus ne tik Lietuvoje, bet ir Tautų Sąjungoje. 1929 metais ji buvo vienintelė moteris (lietuvė),visoje asamblėjoje, turėjusi pilną balsavimo teisę.

Bene plačiausias veiklos baras pastaraisiais metais – kelionės Nepriklausomos Lietuvos keliais. Ir ne tik paroda „Lietuvių Šveicarija“ keliaujanti po miestus, miestelius, muziejus, bibliotekas, pasakoja apie snieguotas Alpių viršūnes, Keturių kantonų šalį. Joje gilius pėdsakus palikę Nepriklausomybės akto signatarai, apie kuriuos plačiau pradėta kalbėti prof. Liudui Mažyliui suradus Vasario 16-osios aktą. Petras Klimas, Kazys Bizauskas, Jurgis Šaulys... – XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, įrašyti į Lietuvos istoriją, palikę ženklus Šveicarijoje. Plačiau p. Jūratė kalbėjo apie Lugane ir Lietuvoje pagerbtus 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarus dr. Jurgį Šaulį ir prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. (plačiau - - žurnale „Šveicarijos lietuvių žinios“ , 2017 m. gruodis, p. 4 -7).

(2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengė konferenciją Vasario 16 akto signatarų ir kitų Lietuvai žymių žmonių atminimui, kurioje pristatyta Vytauto Plečkaičio knyga „Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys“ ., ir tų pačių metų gegužės mėn. Kaune, LPKTS salėje) .

Signataro atminimas įamžintas Lietuvoje, Jo gimtinėje - Balsių kaime Veiviržėnuose diplomato dr. Jurgio Šaulio vardu pavadintos gatvės, Veiviržėnų gimnazijai suteiktas J. Šaulio vardas, atstatytas koplytstulpis. O amžinojo poilsio vieta Šveicarija, Lugano Castagnolos kolumbariume. 

Iki Lietuvos šimtojo gimtadienio, iki Vasario 16 –osios liko nedaug. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkei – svarbūs darbai – įteikti dovanas 45 pasaulio lietuvių bendruomenėms, lydėti fotografijų ir dokumentų parodas, pakviesti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio renginį „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ ir 2018 – ųjų liepos 1-ąją sujungti skirtingų kartų užsienio ir Lietuvos lietuvius bei Lietuvos tautines bendrijas Vilniaus Vilniaus Rotušės aikštėje.

Renginio svečiams liko daug nepaklaustų klausimų, neabejojame, kad ir susimąstymo, savęs paklausimo – kaip mes, čia esantys, prisidedame prie savo tapatybės išsaugojimo, kaip įprasminame gyvąją atmintį...Sveikinimo kalboje apie tai kalbėjo LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Susitikimo organizatoriai renginio viešniai, svečiams skyrė šventinį kanklininkių ansamblio „Žemyna“ (vadovas R. Vaičekonis) koncertą, ir pakvietė pasigrožėti salėje veikiančia tautodailininkės Dalios Kerpauskienės tekstilinių gobelenų paroda „Žemės ir Visatos spalvos“. 
Tikimės, kad drauge pinsime nevystantį vainiką Lietuvai, prisidėdami visom prasmėm – savo darbais, mintimis. 

Nuotraukoje: Publikacijos autorė Dalia Poškienė (dešinėje) ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komiteto vadovė Jūratė Caspersen


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)