2018 m. liepos 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Stasio Lozoraičio 2017 m. žurnalistinė premija paskirta publicistui Liudui Mažyliui

Gražina Viktorija PETROŠIENĖ, LŽD centro valdybos pirmininkė

Mazylis_1_didele.jpg


Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premijos vertinimo komisija sausio 3 d. vieningai nusprendė aukščiausią kasmetinį draugijos apdovanojimą– premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – skirti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui L. Mažyliui už ilgametę spaudos publicisto – humanitaro, o pastaruoju metu – ir televizijos laidų vedėjo veiklą, atkaklius ieškojimus, kuriuos vainikavo surastas Vasario 16-osios aktas. 

Apdovanojimas iškilmingai bus įteikiamas sausio 11 d. (ketvirtadienį)  16 val. Kaune, istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33). Premijos mecenatas – ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius. Kviečiame Lietuvos žurnalistų draugijos narius, šalies visuomenę dalyvauti.


Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 m. vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje vakarietiškos žurnalistikos principus, nuodugniai tyrinėjo Atgimimo laikų (1990–1991 metų) lietuviškos žiniasklaidos vaidmenį atkuriant, ginant, stiprinant valstybę.

Keli L. Mažylio (g. 1954 m.) žurnalistinės biografijos faktai: 1990–1993 metais – dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 

1993–1998 metais – Kauno miesto savivaldybės atstovas spaudai, spaudos centro vadovas. Jo straipsnius taip pat spausdino leidiniai„Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „Savivaldybių žinios“, „Veidas“. 

2017 - 2018 m. L. Mažylis – populiariaus LRT dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vedėjas. 
2016 m. kovo 11-osios išvakarėse Vytauto Didžiojo universiteto III rūmų vestibiulyje (K. Donelaičio g. 52, Kaunas) veikė prof. L. Mažylio pastangomis surengta paroda „Sąjūdžio plakatai ir spauda 1989-1991“: universiteto akademinė bendruomenė ir plačioji visuomenė galėjo pamatyti L. Mažylio surinktus, išsaugotus Atgimimo laikotarpio plakatus, spaudos leidinius („Kauno aidą“, „Kauno laiką“, dramatiškomis sovietinės 1991 m. sausio agresijos dienomis leistą „Laisvąjį Kauną“), istorines, anksčiau neskelbtas nuotraukas, net tuomečių politikų karikatūras. 

Publicistas, žiniasklaidos istorikas L. Mažylis parodos lankytojams sakė: „Dabar proga prisiminti, ką ir pats tada rašiau. Po kai kurių SSRS kompartijos vadų bandymo Sovietų Sąjungoje 1991 m. rugpjūčio pabaigoje surengti perversmą, „Kauno laikas“ išspausdino mano straipsnį „Makabriada perestroikos saulei leidžiantis“.  

Atrodo, per daug nenugrybavau… Nors tada spėlioti, kas laukia Lietuvos, buvo nedėkingas dalykas. Panašiai, kaip šauniajam Austrijos Vengrijos imperijos kareiviui Josefui Šveikui žadėti draugams: susitiksime išgerti alaus ketvirtą valandą po Pirmojo pasaulinio karo Prahos užeigoje „Taurė“ („U Kalicha“). 

Dabar žinome, kad po pučo Lietuvą, lenktyniaudamos viena su kita, diplomatiškai pripažino daugelis pasaulio valstybių, o tada dar nebuvo aišku, kaip pasisuks istorijos spiralė...“ 

Stasio Lozoraičio žurnalistinė premija įsteigta 1998 metais. Prof. Liudas Mažylis – jau 20-asis garbingos premijos laureatas. Sveikiname !..


Nuotraukose: 2017 metų Stasio Lozoraičio žurnalistinės premijos laureatas Liudas Mažylis

Nuotr. iš asmeninio albumo

Mazylis_2__didele.jpg


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)