2018 m. spalio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ir žurnalistams įdomu, koks ,,Žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą”

Hm.dr.Steponas GEČAS, LŽS ir Kauno gidų bendrijos narys


Archyve_1__II.jpg Lietuvos 100-mečiui  įvairius renginius skiria ir Kauno kultūrinės įstaigos. Originaliai pažymėti Nepriklausomybės jubiliejų savo kolegoms pasiūlė Kauno gidų bendrijos senbuvė, aukščiausios kategorijos gidė Loreta Požerskytė, pakvietusi į parodą Kauno apskrities archyve. 


Archyvo  Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialist Nijole Ambraškiene parengė parodą “Žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą”. Ši ekspozicija turėtų sudominti ir kolegas žurnalistus.

Iš savo muziejinio darbo patirties žinau, kad tokias parodas, kuriose yra dokumentai, lankytojus sudominti yra nelengva.

Kauno apskrities  archyvo darbuotojams suradus įdomius dokumentus ir juos sumaniai pateikus, prie eksponatų ilgėliau stabteli net ir tie, kurie yra toli nuo kultūrinio gyvenimo.

 Labai įtaigiai ir įdomiai parodą pristatė jos autorė Nijolė Ambraškienė. 



“Pradėjus ieškoti valstybės atkūrimo 100-mečiui naujų dokumentų, buvo peržiūrėtos kelios bylos. Kilo idėja surengti parodą apie kultūrai ir sportiniam gyvenimui skirtus skelbimus”, - vesdama lankytojus po spalvingomis afišomis užpildytus stendus, pasakojo N. Ambraškienė. - ,,Afišos, o jos yra tik vienerių metų (1935 – 1936) laikotarpio, irgi gali daug ką papasakoti apie Kauną.





Archyve_4_II.jpgTuometinėje Lietuvos laikinoje sostinėje renginiai vykdavo valstybės teatre, Ateitininkų salėje, kino teatruose ir vasaros estradose Vytauto parke. Kelios afišos lietuvių ir jidiš kalbomis pristato žydų teatro, pasaulyje žinomų atlikėjų Lovic ir Levino žydų operos Rubino gastroles. 

Viena afiša skelbia, kad 1935 m. birželio 8 d.21 val. Ateitininkų salėje įvyks garsaus žydų choro “Betar”koncertas. Po kelerių metų, kartu su holokaustu, beveik nebeliko  didelės Lietuvos visuomenės dalies žydų, todėl ši kukli afiša primena, kokios turtingos buvo jų dvasinės kultūros išraiška.

Netrūko Kaune ir gastroliuojančių kolektyvų iš Rusijos, Italijos, Latvijos ir kitur. Buvo ir klajojančių po Europos šalis cirko artistų, taip pat Kauno teatrų pastatymuose dalyvaujančių pavienių solistų ir artistų. Įdomu tai, kad Valstybiniame teatre operų ar operečių vaidmenims atlikti pakviestas svetimšalis arijas turėdavo išmokti  ir atlikti lietuvių kalba.



Parodą solidžia ir aktualia daro žinomų Lietuvos aktorių, dainininkų, kompozitorių asmens dokumentai. Pavyzdžiui, Juozo Naujalio Lietuvos piliečio paso kortelė, operos primadonos Polovinskaitės - Grigaitienės, taip pat Žalinkevičaitės - Petrauskienės ir kitų XX amžiaus ketvirto dešimtmečio kultūros įžymybių nuotraukos bei asmeniniai  dokumentai.

Kaune buvo ir marijonečių kinoteatras, netrūko ir jumoristinių škicų, kuriuos dabar įvardintume Lietuvos tautinių mažumų - ukrainiečių, baltarusių gudų pastatymų. Vienas jų renginys, vykęs Ateitininkų salėje, humoristinis spektaklis ukrainietiškai “Jak kovbasa, ta i čarka” (manau, suprantamas ir be vertimo).





Archyve_2__II.jpgKaip tvirtino Nijolė Ambraškienė, po spektaklių ar kitų renginių - laikinosios sostinės elitinė visuomenė vakarėliuose ar gegužinėse  ilgai užsibūdavo, nes  šokiai tęsdavosi iki paryčių...

Nuo anų dienų mus skiria tik aštuoni dešimtmečiai. Atrodo,  kad istoriškai tai nedidelis laiko tarpas, tačiau kiek per jį buvo politinių ir ekonominių transfarmacijų. Tai jau ištisa epocha. 

Pasikeitė visuomenės bendravimo, socialinio elito samprata. Tačiau, apsilankęs parodoje ,, Žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą”, turi apie ką susimąstyti ir senas, ir jaunas. Gaila, bet ekspozicija Kauno apskrities archyve veiks tik dvi savaites...



Loretos Požerskytės nuotraukose: Vaizdai iš parodos “Žvilgsnis į laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą”


ŽURNALISTAS
JONAS LAURINAVIČIUS: 

IŠ KNYGOS
 ,,BENDRAPLUNKSNIAI“


Laurinavicius_sarzai__I.jpg


KALBĖKIM

Kalbėkim tyla,
Kol yra kam klausyti,
Kalbėkim žvilgsniu,
Kol yra kam žiūrėti,
Kalbėkim šypsniu,
Kol yra kam gėrėtis,
Kalbėkim skausmu,
Kol yra kam atjausti,
Kalbėkim žodžiu,
Kol yra kam sakyti...
Kalbėkim!


LAIKRAŠČIUI ,,KAIŠIADORIŲ AIDAI" – 72

Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais, 
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai –
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...

Seni laikraščio komplektai
Dar labiau pasenę nei mes –
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų Mūsų širdies ir akių.

Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką Ataidi „Aidai“,
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai –
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...




KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)