Saulėtą 2017-ųjų rugpjūčio 3-osios priešpietę Kauno žurnalistų namus nedrąsiai pravėrė smulkaus sudėjimo, pavargęs, nedidelę kuprinę nešinas vyriškis.
,,Esu žurnalistas Rasul Jagudin, pabėgėlis iš gimtosios Baškirijos. Ieškau, kur nemokamai galėčiau pernakvoti, jeigu nesulauksiu pagalbos dėl bilieto į Vokietiją įsigijimo“. Padėti kolegai – kiekvieno pareiga!
Netikėtą svečią, kaip vėliau paaiškėjo, Baškirijos, Rusijos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų konfederacijos narį, pakvietėme papietauti į Kauno žurnalistų namuose patalpas nuomojančią kavinę. Visą valandą Rasul Jagudin (gim. 1963 03 26) pasakojo apie savo gyvenimą.
Jis – filologas, prozininkas, poetas. Reporterio kelią pradėjęs 1980 metais Baškirijos jaunimo laikraštyje ,,Leniniec“, tapo žinomu publicistu. Aštrios Rasulo publikacijos apie skaudžias šalies valstybinių įstaigų ir organizacijų veiklos negeroves (tai galima surasti ir internete rusų kalba) ypač apie kitaip mastančius žmones guldyti į psichiatrines ligonines ir jaunų vaikinų žlugdymą karo mokyklose, sukėlė didžiulį valdžios nepasitenkinimą. Kai žurnalistas prabilo apie nepakenčiamą Putino režimą Baškirijoje, Rasului Jagudinui grėsė net gyvybės praradimas.
Dar prieš didžiuosius Kijevo įvykius, baškiras žurnalistas paliko gimtinę ir atvyko į Ukrainą, tačiau ir čia jis pasijuto nesaugus, nes buvę kolegos pranešė, kad jį surastų Kijevo pareigūnai.
2014 metais, kaip pabėgėlis, R.Jagudin pasiekė Kiprą, kuriame gavo laikiną prieglobstį. 2017-ųjų vasarą jam baigėsi Nikosijoje išduoto leidimo dvejus metus gyventi Kipre. Nikosijos valdžia pabėgėliui leidimo nepratęsė, nes, pasak žurnalisto, juo pradėjo ieškoti specialiosios Rusijos tarnybos, nes Kipre prezidentą Putiną gerbia ir pataikauja jam.
Iš paaukotų pinigų nusipirkęs lėktuvo bilietą, nepažįstamas kolega atskrido į Kauną, čia surado Lietuvos žurnalistų sąjungos apskrities skyrių. Apnakvydinti Rasulo nereikėjo, nes iš karto gavome ir nupirkome jam autobuso bilietą į Berlyną.
Likusias valandas iki išvykimo, naujajam bičiuliui paprašius, paskyrėme ekskursiją po Kauną. Labai nustebino baškiro žinios apie Lietuvą ir jos istoriją, kuria, paaiškino, jis jau domėjosi Baškirijoje, o ypač Kipre, dažnai eidavo į biblioteką. Neklausėme, koks yra Rasulo tikėjimas, tačiau pravažiuojant pro Kauno bažnyčias, jis persižegnodavo ir nuoširdžiai ištardavo, Dieve padėk…
Vakare, įsodinę į autobusą, atsisveikinome su Rasulu Jagudinu ir palinkėjome jam sėkmingo gyvenimo turtingoje Vokietijoje. Deja…
Šiandien, po keturių mėnesių, Žurnalistų namų telefonu vėl išgirdome liūdną Rasulo Jagudino balsą… ,,Esu išalkęs, be pastogės…“, – pasiguodė jis. Paaiškėjo, kad iš Kipro per Lietuvą Vokietijon atvykusiam žurnalistui pabėgėliui leido būti tik mėnesį, todėl iš Berlyno Rasulas pasiekė Italiją, o iš jos – Prancūzijon.
,,Šalių, turinčių daugybę juodaodžių pabėgėlių, migracijos tarnybų pareigūnai net nenori su manimi kalbėti, o apie pabėgėlio statuso suteikimą ir priėmimą į specialią stovyklą, net užsiminti neleidžia… Vienintelė viltis – Lietuva. Gal galite padėti?“
Kaune išgirdome – pirmą tokį žurnalisto pagalbos šauksmą. Žinoma, kad padėsime, kuo galėsime, bandysime išsiaiškinti, ar Lietuva gali ir turi priimti žurnalistą – politinį pabėgėlį…
P.S. Jeigu ne antras žurnalisto Rasulo Jagudino pagalbos šauksmas, apie vasarą įvykusį mūsų susitikimą su juo, taip pat ir nuotraukas, kuriose yra baškiras žurnalistas (su juo bendravo ir LŽS narė, tuometinė laikraščio ,,Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Teklė Mačiulienė), nebūtume publikavę mūsų svetainėje. Dabar apie Rasulą Jagudiną ir jo būsimas pabėgėliškas klajones dar ne kartą, tikriausiai, turėsime apie ką rašyti…
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
