2017 m. gruodžio 16 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Baškiro žurnalisto Rasulo Jagudino ... pagalbos šauksmas!

Vidas Mačiulis, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas


Baskiras_1_didele.jpg


Saulėtą 2017-ųjų rugpjūčio 3-osios priešpietę Kauno žurnalistų namus nedrąsiai pravėrė smulkaus sudėjimo, pavargęs, nedidelę kuprinę nešinas vyriškis.

,,Esu žurnalistas Rasul Jagudin, pabėgėlis iš gimtosios Baškirijos. Ieškau, kur nemokamai galėčiau pernakvoti, jeigu nesulauksiu pagalbos dėl bilieto į Vokietiją įsigijimo“. Padėti kolegai – kiekvieno pareiga!

Netikėtą svečią, kaip vėliau paaiškėjo, Baškirijos, Rusijos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų konfederacijos narį, pakvietėme papietauti į Kauno žurnalistų namuose patalpas nuomojančią kavinę. Visą valandą Rasul Jagudin (gim. 1963 03 26) pasakojo apie savo gyvenimą. 

Jis - filologas, prozininkas, poetas. Reporterio kelią pradėjęs 1980 metais Baškirijos jaunimo laikraštyje ,,Leniniec“, tapo žinomu publicistu. Aštrios Rasulo publikacijos apie skaudžias šalies valstybinių įstaigų ir organizacijų veiklos negeroves (tai galima surasti ir internete rusų kalba) ypač apie kitaip mastančius žmones guldyti į psichiatrines ligonines ir jaunų vaikinų žlugdymą karo mokyklose, sukėlė didžiulį valdžios nepasitenkinimą. Kai žurnalistas prabilo apie nepakenčiamą Putino režimą Baškirijoje, Rasului Jagudinui grėsė net gyvybės praradimas. 

Dar prieš didžiuosius Kijevo įvykius, baškiras žurnalistas paliko gimtinę ir atvyko į Ukrainą, tačiau ir čia jis pasijuto nesaugus, nes buvę kolegos pranešė, kad jį surastų Kijevo pareigūnai.

2014 metais, kaip pabėgėlis, R.Jagudin pasiekė Kiprą, kuriame gavo laikiną prieglobstį. 2017-ųjų vasarą jam baigėsi Nikosijoje išduoto leidimo dvejus metus gyventi Kipre. Nikosijos valdžia pabėgėliui leidimo nepratęsė, nes, pasak žurnalisto, juo pradėjo ieškoti specialiosios Rusijos tarnybos, nes Kipre prezidentą Putiną gerbia ir pataikauja jam. 



Baskiras_2_II.jpgIš paaukotų pinigų nusipirkęs lėktuvo bilietą, nepažįstamas kolega atskrido į Kauną, čia surado Lietuvos žurnalistų sąjungos apskrities skyrių. Apnakvydinti Rasulo nereikėjo, nes iš karto gavome ir nupirkome jam autobuso bilietą į Berlyną. 

Likusias valandas iki išvykimo, naujajam  bičiuliui paprašius, paskyrėme ekskursiją po Kauną. Labai nustebino baškiro žinios apie Lietuvą ir jos istoriją, kuria, paaiškino, jis jau domėjosi Baškirijoje, o ypač Kipre, dažnai eidavo į  biblioteką. Neklausėme, koks yra Rasulo tikėjimas, tačiau pravažiuojant pro Kauno bažnyčias, jis persižegnodavo ir nuoširdžiai ištardavo, Dieve padėk...

Vakare, įsodinę į autobusą, atsisveikinome su Rasulu Jagudinu ir palinkėjome jam sėkmingo gyvenimo turtingoje Vokietijoje. Deja...

Šiandien, po keturių mėnesių, Žurnalistų namų telefonu vėl išgirdome liūdną Rasulo Jagudino balsą... ,,Esu išalkęs, be pastogės...“, - pasiguodė jis. Paaiškėjo, kad iš Kipro per Lietuvą Vokietijon atvykusiam žurnalistui pabėgėliui leido būti tik mėnesį, todėl iš Berlyno Rasulas pasiekė Italiją, o iš jos – Prancūzijon. 

,,Šalių, turinčių daugybę juodaodžių pabėgėlių, migracijos tarnybų pareigūnai net nenori su manimi kalbėti, o apie pabėgėlio statuso suteikimą ir priėmimą į specialią stovyklą, net užsiminti neleidžia... Vienintelė viltis – Lietuva. Gal galite padėti?“ 

Kaune išgirdome - pirmą tokį žurnalisto pagalbos šauksmą. Žinoma, kad padėsime, kuo galėsime, bandysime išsiaiškinti, ar Lietuva gali ir turi priimti žurnalistą – politinį pabėgėlį...

P.S. Jeigu ne antras žurnalisto Rasulo Jagudino pagalbos šauksmas, apie vasarą įvykusį mūsų susitikimą su juo, taip pat ir nuotraukas, kuriose yra baškiras žurnalistas (su juo bendravo ir  LŽS narė, tuometinė laikraščio ,,Ūkininko patarėjas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Teklė Mačiulienė), nebūtume publikavę  mūsų svetainėje. Dabar apie Rasulą Jagudiną ir jo būsimas pabėgėliškas klajones dar ne kartą, tikriausiai, turėsime  apie ką rašyti...

www.kaunozurnalistai.lt nuotr.


Baskiras_3_didele.jpg




Vaiciunas_Petras__I.jpg

PETRAS VAIČIŪNAS
       (1880 - 1959)

GYVENIMO  PRELIUDAI

Klausyki, kūrėjau, ką tart tau norėjau!
Duok širdį ir protą už dieną aušrotą,
Už kvepiantį žiedą, už paukštį, kurs gieda!..
Kančias nugalėjęs, būk džiaugsmo kėlėjas!

***
Ak, laike, grąžink man metus ir sveikatą!..
Žiūrėk, ką branginti jis dabar tik suskato!
Kodėl nemokėjai branginti to turto,
Kai akys tau švietė, kol ausys nekurto?

***
Gyvenimo kelias lig kapo tik kastas,
O meno - žmogaus amžinybė jam mastas.

***
Tiek darbo dar laukia!..Tiek žygių dar rūpi!..
O metai nelaukia...Jie bėga kaip upė...

***
Kur rast išminties tiek, kad, lūpas pravėręs,
Praneštumei širdžiai, kur glūdi jos gėris?

***
Kam gedulu gaubtis, kai krisdamos snaigės
Tai sako, kad gėlei gyvenimas baigės.
Pavasario saulei danguj sušvytėjus,
Vėl sveikins gėlė ją, beliaus ją žydėjus.

***
Ak, upe, kur bėgi ir bėgt nepaliauji?
Aš bėgu į jūrą. O tu kur keliauji?



Zurnalistu_irankiai_3_n_I_II.jpg


Vladimiro Beresniovo piešiniai

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)