Baigiasi 2017-ieji reikšmingi visomis prasmėmis: skaičiuojame iki Lietuvos Nepriklausomybės šimtojo gimtadienio likusias dienas, apžvelgiame metų darbus, skirtus Piliakalnių, Tautinio kostiumo metams. Dedame į kraitę darbus, skirtus Lietuvių kalbos kultūros metams.
Prie šių prasmingų darbų prisideda ir XXVII knygos mėgėjų draugija, jos nariai. Į Kauną naująją knygą, išleistą Punsko „Aušros‘ leidykloje (vadovas Sigitas Birgelis) atvežė Draugijos narys, Sūduvos krašto metraštininkas Kęstutis Subačius (nuotrauka kairėje). Susitikimo tema – „Tautos stiprybė – jos kalba“.
Knygos autorius, šiam kraštui tyrinėti, atskleisti dvasinius klodus, skiria jau du dešimtmečius. Parengęs ir išleidęs ne vien knygą, Kęstutis Subačius pelnęs garbingą Marijampolės globėjo šv. Jurgio ordiną už nuopelnus miestui, už kultūros vertybių puoselėjimą, istorinės atminties saugojimą.
Garbųjį svečią renginio dalyviams pristatė Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa: ,,Kęstutis Subačius – aktyvus ir šios visuomeninės organizacijos vicepirmininkas, Jo darbai matomi ne tik išpuoselėtame Marijampolės mieste, bet ir Sūduvos krašte, kurio istorijai K. Subačius skiria savo žinias, darbą, kūrybą. Būdamas aktyvus XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, savo knygose aprašęs ir Kauno apylinkių – Marvos, Aleksoto (Svirbygalos) istoriją, pelnęs ir Kauno miesto mero V. Matijošaičio padėką”.
Apie .Kęstutį Subačių kalbėjo jaunystės draugas, bendramintis, dabar ir plunksnos draugas rašytojas, žurnalistas Laimonas Inis (nuotrauka viršuje, L.Inis kairėje). Jo žodžiai skirti tarsi dviem žmonėms – sumaniam inžinieriui, buvusiam miesto vadovui, darbščiam ir Sūduvos kraštą puoselėjančiam žmogui ir kitas – tyrinėtojui, knygų leidėjui, nuveikusiam kone mokslo tyrimo instituto darbus ir štai dabar išleidusiam enciklopedinį žinyną, kuris turi išliekamąją ir mokomąją reikšmę.
Knygos „Sūduvos upės, ežerai ir jų vardų reikšmių kilmė“ pratarmėje pateikiamos šaltiniais grindžiamos žinios apie krašto vandenvardžių kūrėjus – gamtos gyvybės tinklo įprasmintojus sūduvius.Tai pirmoji Sūduvos krašto upių, ežerų ir jų vardų reikšmių kilmės knyga, kurioje įsirinktos daugiau kaip 820 upių, ežerų fizinės charakteristikos su jų geografija ir pateikiamos vardų kilmės vizijos.
Šį žinyną stengtasi įtraukti visus dabar žinomus vandenvardžius, nepriklausomai nuo upių ilgio, ar ežerų dydžio ir išsaugoti šį kalbos klodą ateities kartoms. Jame yra daugiau kaip 145 vardai, neaptinkami kituose Lietuvos plotuose. Iš tikrųjų tai sūduvių kalbos reliktai, dažnokai su indoeuropietiška šaknimi, bylojančia apie jų archajiškumą ir ypatingą svarbą kalbotyrai. Vardai yra krašto istorijos šaltinis, ir tai skatino prie didesnių upių ir ežerų pateikti trumpą jų baseinų arsenalo istorinį ir kultūrinį kontekstą su lietuvių etnoso genezės ekskursu.
Pristatydamas naująją knygą, Kęstutis Subačius pasidalino savo įžvalgomis, pastarųjų metų darbais ir rūpesčiais – kaip perduoti dvasinį testamentą ateities kartoms, kaip išsaugoti iš lūpų į lūpas per amžius nuo pirmųjų rašytinių šaltinių užfiksuotus ženklus, bylojančius apie lietuvių tautos kelią, jos kalbos gražumą.
Kauniečiams pristatyta knyga – akstinas domėtis savo kraštu. Išleista knyga – dovana Lietuvai, jos Nepriklausomybės šimtajam gimtadieniui. Istorinėje popietėje dalyvavę Lietuvos universitetų moterų asociacijos ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, žaliakalniečiai dėkingi už atvertus Sūduvos klodus, už galimybę pažinti, bendrauti, dalintis, dalintis patirtimi, įspūdžiais, bendryste ir malonia nuotaika, kurią sukūrė Kauno rajono Domeikavos ansamblis „Jovaras“ ir jo meno vadovė smuikininkė Aldona Baltrūnienė.Išdainuotos lietuvių liaudies dainos, vadovės sukurti muzikiniai kūriniai buvo skirti susirinkusiems ir garbingą jubiliejų pasitinkančiam Draugijos nariui Kęstučiui Subačiui.
Garbiajam jubiliatui sukurtą ekslibrisą įteikė Draugijos ir LŽS narys dailininkas Vladimiras Beresniovas (nuotrauka kairėje).
Š
io renginio organizatorė, vedėja Dalia Poškienė (nuotrauka apačioje) pasidžiaugė kultūriniu bendradarbiavimu su Kauno Kristaus prisikėlimo parapija, personalu, padėkojo ir palinkėjo džiugiai pasitikti 2018-ųjų Vasario 16 –ąją.
P.S. Ar mes, žurnalistai, viską darome, kad mūsų kalba taptų Tautos stiprybe?
Publikacijos autorės Dalio Poškienės nuotraukos iš renginio, skirto lietuvių kalbos kultūros metams
