Iš Kauno per Marijampolę, apie kurią parašysiu vėliau, važiavome automobiliu į Lenkiją (Suvalkai, Seinai, Punskas), vadinamą „Suvalkų trikampiu“. Džiaugdamiesi saulėtu oru, pasiekėme pirmą kelionės stotelę prie K.Griniaus gimtinės Selemos Būdos ir jo tremties – Alksniškių kaimo – amžinojo poilsio vietos. Beje, man yra tekę dalyvauti net šito paminklo atidengime 1994 metais. Tos dienos vakare televizija parodė šių iškilmių fragmentus. Kartu važiavęs kraštotyrininkas Benjaminas Kaluškevičius supažindino su knygnešių ir pokario partizanų keliais.
Nuotraukoje: Publikacijos autorius žurnalistas Antanas Staškevičius prie K.Griniaus paminklo
Kelionės į Punską metu teko prisiminti Romuvos kino centre matytą 2016 m. sukurtą filmą „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Tai yra pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. O vėliau Lenkijoje teko susipažinti su filmo herojų atminimo paminklais.
Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno – Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio – Žaibo pagerbime jų žuvimo vietoje ant kalno Šlynakiemio kaime dalyvavo Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys). Apie tuos įvykius išleista knyga „Buvau partizanų ryšininkė“. Jos pristatyme, kuriame dalyvavau, buvo pagerbta knygos autorė Teklė Pauliukonytė – Kalvinskienė. Renginio sceninėje kompozicijoje atpažinome ir filme vaidinusius aktorius. Šiais metais vėl buvo proga iš naujo apmąstyti knygoje aprašytas vietoves ir knygos autorės išsakytą norą, kad jaunimas nepamirštų savo šaknų.
Šį kartą mūsų pažintinė kelionė turėjo ir kitą tikslą, nes teko dalyvauti Punsko valsčiaus savivaldybės salėje vykusioje konerencijoje „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai Punsko krašte“. Išklausėme penkis pranešimus. Pirmasis iš jų, nors ir nebuvo iš anksto numatytas programoje, buvo Dainos Pledienės, Lazdijų krašto muziejaus direktorės, Dzūkijos regiono koordinatorės ir „Dainavos“ žurnalo atstovės pranešimas „Lietuvos muziejų kelias“. Pranešėja kalbėjo apie Punsko, Trakų bei kitų muziejų gerąją patirtį bei naudą. Apie muziejuose atspindėtą muziką, fotografiją, dailę…
Punskiečio Sigito Birgelio pranešimo tema buvo „Justinas Staugaitis – Lietuvių tautos milžinas“. Petras Maksimavičius kalbėjo apie Vasario 16-osios akto signatarą Petrą Klimą. Kraštotyrininko Benjamino Kaluškevičiaus pranešimas „Nepriklausomybės atkūrimo eiga: Seinų ir Punsko lietuviai Lietuvių konferencijos dalyviai Vilniuje 1917 metais, o mokytojos Aldonos Vaicekauskienės – „Kazimieras Mielkus – Vaitakiemio šviesuolis kovoje už lietuvišką žodį ir laisvę“.
Išklausę pranešimus, konferencijos dalyviai papildė savo mintimis apie krašto žymius žmones, kultūrinio paveldo saugojimą Punsko krašte. Pasiūlė aktyviau dalyvauti Lenkijos lietuvių spaudoje. Žmonės bendravo ir su vieno iš Lietuvių konferencijos atstovų – Jono Dereškevičiaus dukra Alge Dereškevičiūte, atvykusia Lenkijon iš Kauno.
Grįždami į Lietuvą, stabtelėjome Sūduvos sostinėje – Marijampolėje. Čia aplankėme gražiai sutvarkytas senąsias kapines. Pagerbėme mokytojo Petro Kriaučiūno, kurio yra tik kenotafas, taip pat poeto Petro Armino-Trupinėlio ir rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės kapus.
Atskirame plote palaidoti kunigai – marijonai. Jų kapai pažymėti ąžuolo kryžiais, kurie nepakankamai prižiūrimi, pablukę, neimpregnuojami.
Nuotraukoje: Marijonų kapai Marijampolėje
Norėjome aplankyti Marijampolės kraštotyros muziejų, taip pat namą, kuriame gyveno advokatas Andrius Bulota, pasirūpinęs, kad rašytoja Žemaitė ramiai gyventų senatvėje.
Vėlyvas metas sutrukdė aplankyti ir K. Griniaus memorialinį muziejų. Tai jau padarysime jau kitąmet. Valstybės šimtmetis visus, taip pat ir žurnalistus, skatina atsigręžti į mūsų gimtinės istorijos kelius ir takelius…
Nuotraukos iš asmeninio albumo
