Po metų apsilankęs Dzūkijoje sužinojau, kad Lazdijų rajono Būdvietis jau turi tikslią pirmojo paminėjimo istorijos šaltiniuose (Lietuvos metrikoje) datą. Tai – 1569 metai, o ne 1744- tieji, kaip iki šio buvo rašoma informaciniuose leidiniuose. Tikroji data jau įamžinta akmeniniame paminkle , pastatytame netoli bažnyčios šventoriaus. Šalia yra ąžuolinis stogastulpis medkirčiams – pirmiesiems Būdviečio krašto gyventojams.
Maloniai nuteikė tokia žinia, tačiau apžiūrėjęs paminklą – nustebau, kad visai šalia, ant bažnyčios šventoriaus tvoros, neseniai buvo pakabintos dvi lentos: viena iš jų skirta Būdviečio valsčiaus 1919-1920 m. savanoriams, kita – 1919-1920 m. Vyčio kryžiaus kavalieriams.
Vietos gyventojai negali suprasti, kodėl geriausia vieta paminklinėms lentoms – parūdijusių virbų tvora? Juk už 20 metrų yra skverelis, kuriame stovi Būdviečiui skirtas paminklinis akmuo ir stogastulpis. Ar nebuvo galima atvežti dar pora didelių akmenų, kurių gausu kaimo pakraštyje, ir ant jų pritvirtinti minėtas paminklines lenteles?
Be to, už 100 metrų yra paminklas, prie kurio jau 2007 metais buvo pritvirtintos lentelės su partizanų, politkalinių ir tremtinių pavardėmis. Ar lentelių kabinimas ant metalinių arba mūrinių ištrupėjusių bažnyčių šventorių tvorų nėra pasityčiojimas iš jose įrašytų didvyrių? Kodėl rajono administracijai tai atrodo tinkamiausia vieta?
Perskaičiau dviejų (Savanorių ir Kavalierių) lentelių atidengimo aprašymą rajono laikraštyje. Dalyvavo šventėje ir jos iniciatorius, žinomas vilnietis žurnalistas Vilius Kavaliauskas, rajono meras Artūras Margelis ir kiti asmenys, kalbėjo ir viena moteris.
Derėjo pasitelkti kaimo bendruomenę, parapijiečius ir pasiteirauti tuose kaimuose, iš kurių kilę kavalieriai, ar nėra daugiau artimųjų, giminių. Mano sutiktieji pasakojo, kad apie šią prasmingą šventę jie sužinojo tik tą dieną, sekmadienį, atėję į šv. Mišias.
Perskaičiau iškaltas pavardes ir nesupratau, ar visi penki šio ordino kavalieriai buvo savanoriai, ar kitokio statuso kariai. Beje, dviejų pavardės yra abejose lentelėse. Be to, vienoje – iškalta ,, Leonas Šeštakauskas,“ o kitoje – ,,Leonas Šostakauskas”. Ar tai skirtingi kariai, ar korektūros klaida? Ar reikia dviejų įrašų, gal pakaktų prie savanorio, kuris apdovanotas ordinu, pavardės įrašyti „Vyčio kryžiaus ordino kavalierius“.Už sutaupytas lėšas buvo galima įrengti sienelę, o nekabinti įrašų ant tvoros, nors ji ir šventoriaus. Esu pastebėjęs, kad ir kitose parapijose yra prikabinta įvairių užrašų ant bažnyčių šventorių tvorų. Negalvoju, kad toks yra Lazdijų rajono administracijos potvarkis…
Centrinėje Būdviečio aikštelėje, kurioje yra bažnyčia, laidojimo namai (buv. špitolė), paminklinis akmuo ir stogastulpis, teberiogso ir apie vieno metro aukščio buvusio ,,kolchozo“ kontoros pamatai. Vietiniai gyventojai prisimena, kad kolūkių naikinimo metais namą nusipirko gretimo kaimo valstietis. Pastatą jis nugriovė, o pamatus – paliko. Ir taip jau apie 20 metų nei klebonas, nei seniūnija, nei rajono administracija negali šio „užsispyrėlio“ įveikti. Ar ilgai dar riogsos prieš bažnyčią pamatai-vaiduokliai?
(Pabaiga)
P.S.
www.kaunoziurnalistai.lt straipsnio kopijas išsiųsime Vilkaviškio vyskupijos vyskupui Rimantui Norvilai, Lazdijų rajono merui Artūrui Margeliui, žurnalistui Viliui Kavaliauskui.
Nuotraukose:
(viršuje) Atminimo lentelėse įamžinti Būdviečio savanorių vardai
(viduryje) Būdviečio bažnyčia
(apačioje) Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Antanas Staškevičius
