Lapkričio pirmąją minime Visus šventuosius – tuos, kurie per visą krikščionybės istoriją buvo mūsų tikėjimo globėjai, guodėjai, užtarėjai prieš Dievą. Kaip Šv. Jokūbas, piligrimų globėjas, nukirsdintas Erodo pirmame amžiuje, ar mūsų palaimintasis Teofilius, kuris jau pakeliui į šventųjų altorių.
Pasaulis prabilo lietuvių kalba! Spalio pabaigoje Fatimoje, Portugalijos mieste, vienoje reikšmingiausių vietų pasaulyje, kur prieš šimtmetį apsireiškė Marija, lietuviai piligrimai šventė Lietuvos dieną.
Virš septynių šimtų tautiečių, aštuoni vyskupai, penkiasdešimt kunigu. Šv. Mišios lietuvių kalba, šviesos už procesija su žvakėmis, Lietuvos vėliava. Maldos, šviesa, noras keisti gyvenimus ir padėka už mūsų laisvės šimtmetį.
Ir Ispanijos Santjago katedroje, šalia Šv. Jokūbo kapo, su Lietuvos vyskupais ir kunigais, melstasi lietuviškai, kalbant rožinį. Palaimintose dienose gausiai susirinkusiems viso pasaulio maldininkams vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Dalyvaujant Lietuvos delegacijai, paminint Santjago de Compostela deklaracijos, įvertinusios Šv. Jokūbo kelio svarbą, 30-metį.
Ir Varšuvoje suskambo mūsų valstybės vardas. Kino festivalyje geriausiu dokumentiniu ilgametražiu filmu išrinktas režisieriaus Arūno Matelio kūrinys „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta” ir pateko į sąrašą filmų, pretenduojančių į Europos kino apdovanojimą.
Kinijoje, viename žymiausių Udženo teatro festivalyje, savo kūrinius pristatė Oskaras Koršunovas – spektaklį „Žuvėdra” ir Nacionalinis dramos teatras – Janos Ross „Mūsų klasė”.
Ir Niujorke. Visuomenei pristatyti reti žydų raštijos radiniai iš Lietuvos M. Mažvydo bibliotekos saugyklų. Dešimtmečius nuo nacių ir sovietų saugoti žydų mąstytojų rankraščiai,istoriniai dokumentai, poeto Abraomo Suckeverio Vilniaus gete rašyti eilėraščiai, vertingi vienetiniai mokslo traktatai, stebinantys ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio bibliografus, sudomino pasaulio spaudą.
Neaprėpiama Lietuva. Nenusakoma laimė yra keliauti po ją arba su ja, ieškoti jos ir vis atrasti, net ir už jos ribų. O jei ir nerandi, ko ieškai, jei į tą pačią vietą tenka vis grįžti ir grįžti – vis tiek esi pakylėtas, apimtas įkvėpimo, tarsi kojomis žemę vos liestumei. Nes ji – vienintelė ir kitos tokios nebus.
Nuotraukoje:Publikacijos autorė, laikraščio ,,Elektrėnų žinios” redaktorė Silvija Bielskienė
Nupotr. iš asmeninio albumo
