Žinoma kaunietė aktyvistė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Dalia Poškienė ne tik vedė vakarą, skirtą Romo Treiderio knygos ,,Tautiškos giesmės kelias į tautą“ antrojo leidimo sutiktuvėms, bet ir parašė apie šį renginį mūsų internetinei svetainei .
Pasitinkant nepriklausomos Lietuvos šimtąjį gimtadienį, kaip ir iki šiol, patys svarbiausi renginiai prasidės Lietuvos himnu. O ar visi žinome jo istoriją? Tie, kurie dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo renginyje, atsakys: Taip, žinome!..
Istoriniu kelrodžiu yra Romo Treiderio knyga „Tautiškos giesmės kelias į tautą“. Knygos autorius – inžinierius, kolekcininkas R. Treideris parengė unikalių ženklų, simbolių, filokartijos rinkinių ir dokumentų leidinį, bylojantį apie tautinės giesmės, tapusios Lietuvos himnu, kelią.
R.Treideris, vadinamas Kudirkos Naumiesčio metraštininku, yra sakęs: ,,Vincas Kudirka „Tautiškoje giesmėje“ ragina tautą, kiekvieną iš mūsų – kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų dorybė, dvasinė kultūra ir meilė gimtinei.”
2015 metais 1000 egz. tiražu pirmą kartą išleista knyga buvo padovanota mokykloms, bibliotekoms. Antrasis knygos leidimas, kurio iniciatorius ir mecenatas Gintaras Aleknavičius, vėl pirmiausia buvo sutiktas Kaune. G.Aleknavičius pasidalijo knygos leidimo sunkumais, ypač dėl viršelio…
Knygos sutiktuvėse vienas iš šio renginio organizatorių Zigmas Tamakauskas (nuotraukoje) padarė pranešimą apie himnų istoriją. Žodžio himnas kilmė iš graikų kalbos žodžio hymnos. Šventa ir iškilminga giesme senuosiuose laikuose buvo šlovinami dievai. Himnų raida nuo viduramžių iki dabarties laikų ilga, daugiaprasmė. Jie žinomi kaip bažnytiniai ir pasaulietiniai. Bažnytinių himnų pagausėjo viduramžiais. Iš to laiko mus pasiekė daug kam girdėti himnai Ave maris stella; Salve Regina, Jau XIII amž. garsus katalikų filosofas ir teologas šv. Tomas Akvinietis sukūrė himnus Švenčiausiojo Sakramento garbei su išskirtinais jų finalais Tantum ergo; O salutaris Hostia . kai kurie buvo išversti į lietuvių kalbą ir dar dabar skamba bažnyčiose. Išverstų bažnytinių himnų užtinkame ir pirmuosiuose lietuviškuose Martyno Mažvydo, Merkelio Petkevičiaus Katekizmuose bei Šventojo Rašto vertimuose. Pasaulietiniai himnai plito, juos kūrė mūsų poetai, kompozitoriai. Jie žinomi kaip valstybiniai, tautiniai. Savo himnus turi ir mokyklos, organizacijos, bendruomenės.
Atkūrus Nepriklausomybę, sugrąžintas Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ himnas. Pirmą kartą išspausdintas 1898 metais šeštajame „Varpo“ numeryje, minint žurnalo įkūrimo dešimtmetį. Tuomet Vincas Kudirka pranašiškai pasakęs „parašiau himną lietuviams“. Dr. Vinco Kudirkos Tautiška giesmė pirmą kartą sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, kur vyko koncertas, skirtas lietuviams studentams šelpti.(autoriui dar esant gyvam). Iškilmingai sugiedota giesmė Didžiojo Vilniaus seimo išvakarėse surengtame koncerte, kurią atliko Miko Petrausko vadovaujamas choras. Kompozitoriaus A. Kačanausko rūpesčiu išleista knygelė „Lietuvių hymnas“: žodžiai ir melodija V. Kudirkos. Fortepijonui priruošė A.KAčanovskis. Viršelį puošė senasis valstybingumo ženklas – Vytis.
Spaudos draudimo laikotarpyje labai populiari buvo Antano Baranausko daina ,,Nu, Lietuva, nu, Dauguva, kuri skambėjo lyg tautinė giesmė, žadinusi Tėvynės meilę, degusi neapykanta carizmui, rusifikacijai. Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda…“, , taip liudijo šią giesmę rašytojas J. Tumas Vaižgantas. Buvo ir Maironio poema „Jaunoji Lietuva“ ,Jurgio Zauerveino eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę, dabar žinomas kaip Mažosios Lietuvos himnas. Į Lietuvos himnus pretendavo Maironio eilės „Kur bėga Šešupė“(Č. Sasnausko ir A. Kačanausko muzika).
Tautiška giesmė – Himnas skambėjo ir 1917 m. rugsėjo mėn Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinkta Lietuvos Taryba, įgaliota rūpintis valstybės atkūrimu.
Pranešėjas paminėjo įvairias himno interpretacijas nuo 1920 m. – Steigiamojo Seimo Kaune, per okupacijas, tremtis iki 1988 m. lapkričio 18 d, kai Tautiška giesmė buvo patvirtinta kaip Valstybės himnas. Turime ir paminklą Tautiškai giesmei. 2009 m. skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius sukūrė paminklą, kuris yra V. Kudirkos vardu pavadintoje aikštėje prie LR Vyriausybės rūmų ir simbolizuoja Lietuvą, Laisvę, Tikėjimą.
Kita vakaro tema buvo skirta Lietuvos gyventojų trėmimų „OSEN“ (lietuviškai „Ruduo“) 1951 minėjimui. Tai buvo didžiųjų 1948 ir 1949 metų deportacijų tąsa. Iš viso 1951 m. rudenį iš Lietuvos ištremtos 5139 šeimos (20357 žmonės). Nors Lietuvos gyventojų naikinimas buvo nukreiptas prieš lietuvių tautą, sunaikinti nepriklausomybę, tačiau nepavyko palaužti stiprios lietuvių dvasios, jų Tikėjimo ir Vilties. (Nuotraukoje: G.Aleknavičius (kairėje), Z.Tamakauskas, J.Savickas)
Apie to meto įvykius, istorinius faktus pranešimą skaitė ir savo šeimos istoriją papasakojo LPKTS Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Šio renginio svarbą, LPKTS atliekamą istorinės atminties gaivinimą, puoselėjimą pabrėžė savo kalboje Sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Prisiminimais apie išgyventus metus tremtyje dalijosi LPKTS Kauno filialo pirmininkas dr. Juozas Savickas ir Jūratė Antulevičienė.
Renginio svečias – nepailstantis Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas apibendrinio renginį, kurį drauge su svečiais – Gintaru Aleknavičiumi, sutartinių ansambliu ir kitais palydėjo skambia lietuviška daina.
Vakaro vedėja Dalia Poškienė padėkojo renginio iniciatoriams – LPKTS Tarybos pirmininkei Vincei Vaidevutei Margevičienei, ir pakvietė į Patriotinių leidinių knygynėlį, kur galima surasti ne tik „Tautiškos giesmės kelią į tautą“, bet ir kitas istorinę atmintį saugojančias knygas.
Publikacijos autorės Dalios Poškienės nuotr.
