Tema žiniasklaidai. Į Kauną ateina – Liudviko Zamenhofo metai

Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas
Zamenhofas_II.jpg2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Zamenhofo dėka apie Kauną išgirdo viso pasaulio esperantininkai, o jis pats Lietuvą vadino savo Tėvyne. Todėl turime gražiai pagerbti esperanto kalbos kūrėjo atminimą.
Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda nuo 2017 – ųjų rugsėjo 25 d. iki lapkričio 6 d. veiks Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Kaunas, Radastų g. 2). Parodos iškilmingas atidarymas – rugsėjo 25 – ąją, pirmadienį, 17 val.

Į Kauno miesto Rotušę (Rotušės a. 15) ši paroda bus persikelta lapkričio 15-ąją ir veiks iki gruodžio 31-osios. 

Vytauto Didžiojo universiteto V. Biržiškos bibliotekoje (K. Donelaičio g. 52) paroda bus atidaroma 2018 metų sausio 8 dieną ir eksponuojama iki vasario 24 – osios.


Ekspoziciją, skirtą esperantininkų kalbos kūrėjui, rengia Lietuvos esperantininkų sąjunga, kuri Kaune buvo įkurta 1918 metais. Sąjungos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas , mokslininkas profesorius Adomas JAKŠTAS-Aleksandras DAMBRAUSKAS. 

Ši visuomeninė organizacija 1918-1940 metais buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų. Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga kaip ir didžioji dauguma organizacijų okupacinės valdžios buvo likviduota. 

Atėjus Lietuvos Atgimimui 1988 metais ši visuomeninė organizacija viena pirmųjų, dar tarybinėje Lietuvoje, buvo atkurta Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ši visuomeninė organizacija Kaune ir Lietuvoje atliko daug vertingų darbų.



Zamenh._2_II.jpgLiudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. 

L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.


Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. 

Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai?

Atsakymus į šiuos klausimus skaitykite mūsų svetainės ,,Komentaruose”



Nuotraukoje: Parodos plakatas ir esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas

Panašūs straipsniai