2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Romualdas Bakutis. Kova dėl žiniasklaidos laisvės: žurnalistės ir prokurorų susirėmimas uždavė klausimų

www.alfa.lt

Janutiene_didele.jpg

Lietuvos teisėsauga gali sukurti precedentą, kai žurnalistai persekiojami už savo tiriamąją veiklą, – tokia nuomonė pasigirdo viešoje erdvėje, kai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistės Rūtos Janutienės paskelbtos informacijos apie Lietuvos banko ir jo pareigūnų veiklą. Tiesa, patys prokurorai neigia bylą iškėlę be iniciatyvos iš nukentėjusios pusės.

Precedentas gali kelti pavojų žiniasklaidos laisvei?

Rugsėjo pradžioje dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė straipsnis, kuriame žurnalistė R. Janutienė teigė esanti persekiojama dėl savo darbo, kadangi prokurorai jai savo iniciatyva pareiškė įtarimus dėl šmeižto, kai įprastai dėl to į teisėsaugą kreipiasi patys nukentėjusieji. Straipsnyje teigiama, kad „įžeistas žmogus į teismą turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Visai kitaip į įstatymus žiūrima, kai įžeistas pasijunta Lietuvos banko šulas. Tuomet jam į pagalbą iškart šoka ir policininkai, ir prokurorai.“



Rugpjūčio pabaigoje R. Janutienė ir pati savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija – pasakojo, kad jai teisėsauga jau suteikė įtariamosios statusą dėl šmeižto Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriui Vytautui Valvoniui. Pati R. Janutienė tai pavadino brandaus lietuviakalbio putinizmo klasika – žurnalistų persekiojimu už tai, kad jie žurnalistai.

Lietuvos bankas su R. Janutiene ir „Lietuvos rytu“ ėmė konfliktuoti dėl žiniasklaidos priemonėje paskelbto straipsnio apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo V. Valvonio pokalbius su trečiaisiais asmenimis, galimai dalyvavusiais finansų rinkos dalyvio reketavimo schemoje. „Lietuvos rytas“ pateikė ir pokalbių išklotines, kurių, kaip teigė Lietuvos bankas, galėjo nebūti.

Advokatas: kyla klausimų, kodėl prokurorai taip pasielgė

Advokatas Ryšardas Burda portalui Alfa.lt teigė, kad prokurorų sprendimas pareikšti įtarimus R. Janutienei kelia tam tikrų klausimų.

„Teisinis pagrindas tokiam prokurorų veiksmui yra, nes Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato, kad prokurorai tuo atveju, jeigu egzistuoja visuomenei reikšmingas įvykis, gali pradėti ikiteisminį tyrimą, nepaisydami, ar yra nukentėjusiojo (jo atstovo) pareiškimas teismui ginant savo teises. Antras variantas – prokurorai gali matyti, kad padaryta žala asmeniui, kuris negali apginti savo teisių, ir tada, matydami, kad jis neturi psichinių, fizinių ar kitų pagrindų gintis, jie gali kreiptis į teismą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų bylų, kurios įprasta tvarka pradedamos privačiu kaltinimu.

Yra ir dar keletas variantų, kai prokurorai gali pradėti ikiteisminius tyrimus įprasta tvarka: pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad šmeižtas ar psichinis spaudimas įvyko šeimyninio konflikto, smurto artimoje aplinkoje atveju. Taip pat jei teismo metu nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka teismas pamato, kad yra požymių kitos nusikalstamos veikos, tada teismas turi sustabdyti bylą ir perduoti prokurorui tirti įprasta tvarka.

Šiuo atveju pateikiu hipotetinį klausimą: ar yra prokurorų paaiškinta, kodėl jie pradėjo ikiteisminį tyrimą? Kas įvyko su tuo asmeniu, kurio garbė ir orumas buvo galimai pažeista? Ar yra kažkokių kitų aplinkybių, kurios galbūt visuomenei nėra paaiškinamos? To mes nežinome. Jei tos priežastys yra, tai, aišku, tada yra kita situacija ir svarbu aiškinti, ar jos leidžia įtariamuoju traukti žurnalistą, kuris viešoje erdvėje paskelbė vieną ar kitą žinią“, – kalbėjo advokatas.

R. Burdos teigimu, neturint daugiau informacijos, lieka neaišku, kokios prokurorų sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareikšti įtarimus R. Janutienei ištakos, kadangi egzistuoja daugybė atvejų, kai paskelbiama valstybės pareigūnus kompromituojanti informacija, tačiau po to teisėsauga nepradeda ikiteisminių tyrimų dėl šmeižto.

„Be abejo, tas straipsnis ir buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau kokios buvo ištakos, sunku pasakyti. Įprasta tvarka yra ta, kad jeigu, tarkime, tarnautojas ar paprastas pilietis jaučiasi išdergtas, įžeistas ar dar kokiu nors būdu pažemintas viešosios informacijos priemonės ar žurnalisto, jis kol kas turi įprasta tvarka kreiptis į teismą ir ginti savo garbę bei orumą. Niekas nepaneigė galimybių gintis ir civiline tvarka. Tada kyla klausimas, kodėl įžeistas asmuo nesiėmė priemonių, o vietoje jo buvo pasinaudota prokuratūros teise dėl, įsivaizduoju, visuomenei reikšmingų įvykių.

Bet tada įdomu, kuo tas įvykis buvo toks išskirtinis, nes egzistuoja aibė kitų, kur žurnalistai paskelbia tam tikrą informaciją apie tarnautojus, pareigūnus ir paprastus piliečius, o jie kažkodėl leidžia sau laikytis tiesioginio baudžiamojo proceso nurodymo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Arba, aišku, mes to nežinome – galbūt nukentėjusysis tai padarė, tačiau viešoje erdvėje apie tai nekalbama“, – teigė pašnekovas.

Žurnalistų sąjungos vadovas: baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą turi nelikti

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komentuodamas minėtus prokurorų veiksmus, naujienų portalui Alfa.lt teigė, kad apskritai laikosi pozicijos, kad galimo šmeižto situacijoms neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.



„Mano pozicija dėl šmeižto bylų yra labai aiški ir ją palaikome su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Spaudos laisvės biuru – įžeidimo ir šmeižto veikos, kurios Lietuvoje dažnai siejamos su baudžiamąja atsakomybe, turi būti dekriminalizuotos. Šiuo metu po Seime priimtų sprendimų įžeidimas jau yra dekriminalizuotas – šie klausimai gali būti sprendžiami civilinėse bylose. Dėl šmeižto mąstome taip pat – neturi būti baudžiamosios atsakomybės žodžio laisvės srityse. Tai vienareikšmiška“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak D. Radzevičiaus, tolesnė šios istorijos eiga turėtų tapti paskata diskusijai apie baudžiamosios atsakomybės dėl įžeidimo panaikinimo – toks projektas jau dūla Seimo stalčiuose.

„Labai tikiuosi, kad kiekviena tokia byla baigsis žurnalistų ar kitų žmonių išteisinimu, nes, mano giliu įsitikinimu, net jei žurnalistai dėl kokių nors subjektyvių ar objektyvių priežasčių ką nors neteisingai informavo, tai vis dėlto tai turėtų būti sprendžiami kitaip – patys žmonės turėtų kreiptis ir per garbės ir orumo ieškinius civiline tvarka įrodyti teisumą. Tikiuosi, šitas atvejis pasitarnaus dar tolesnei diskusijai dėl šmeižto sampratos dekriminalizavimo. Kiek žinau, šios pataisos šiuo metu jau yra Seime užregistruotos“, – kalbėjo D. Radzevičius.

Prokuratūra: prokurorai nepradėjo tyrimo savo iniciatyva

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, atsakydama į portalo Alfa.lt paklausimą, aiškino, kad neteisinga galvoti, jog prokurorai patys be iniciatyvos iš nukentėjusios pusės nusprendė iškelti bylą R. Janutienei.

„Norime pabrėžti, jog teiginys, kad „prokurorai patys be iniciatyvos iš nukentėjusios pusės nusprendė iškelti bylą R. Janutienei“, nėra teisingas, nes prokuratūroje buvo gautas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tyrimas buvo pradėtas ne prieš konkretų asmenį, o dėl galimo apšmeižimo fakto.



2016 m. birželio mėn. ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas įvertinus tai, kad visapusiškai ištirti ir įvertinti visas faktines aplinkybes per BPK nustatytą 10 dienų terminą nėra galimybės“, – teigiama E. Martinonienės elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme.

Anot jos, „galutinis aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių šmeižimo faktą bei tokio galimo šmeižimo visuomeninės reikšmės buvimą, nustatymas yra ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro kompetencijoje.“

Lietuvos bankas paaiškino savo vaidmenį istorijoje

Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius taip pat patvirtino, kad Lietuvos bankas kreipėsi į teisėsaugą dėl jo reputacijos menkinimo. Štai kas teigiama G. Simonavčiaus atsiųstame atsakyme elektroniniu paštu į portalo Alfa.lt paklausimą:

„Praėjusių metų gegužę dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portale lrytas.lt ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ buvo paskleistos melagingos žinios apie Lietuvos banką ir jo tarnautojus. Kartu buvo pateiktos ir pramanytos tariamos Lietuvos banko tarnautojų pokalbių „išklotinės“. Antraštėse, publikacijose ir laidose be jokio pagrindo Lietuvos banko tarnautojai buvo kaltinami kyšių ėmimu, kišimusi į teisėsaugos institucijų darbą.



Gindami savo dalykinę reputaciją Lietuvos bankas ir publikacijose minėti tarnautojai pirmiausia kreipėsi į laikraštį, televiziją ir portalą prašydami šmeižikiškus teiginius paneigti. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės priemonėms to nepadarius, Lietuvos bankas ir jo tarnautojai ėmėsi tolesnių teisinių žingsnių melams paneigti:

a) kreiptasi į teismą;

b) taip pat į žiniasklaidos savireguliacijos instituciją – Visuomenės informavimo etikos komisiją;

c) ir į Generalinę prokuratūrą.



Zurnalistai oziai II_4.jpgVasaros pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse skleista informacija neatitiko tikrovės ir įpareigojo melagingas žinias paneigti. Teismui „Lietuvos rytas“ nepateikė nei pokalbių įrašų, nei kitų įrodymų šmeižikiškiems teiginiams pagrįsti, nors publikacijose teigė tokius „įrašus“ turintis. Kitoje byloje Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra konstatavusi, kad publikacijose minėto trečiojo asmens teiginiai apie jo ryšius su Lietuvos banko darbuotojais yra išgalvoti ir jokių realių sąsajų su Lietuvos banko tarnautojais jis neturėjo.

Visuomenės informavimo etikos komisija nustatė, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės minėtose publikacijose pažeidė visuomenės informavimo etiką.

Vilniaus apygardos prokuratūra yra informavusi Lietuvos banką apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (apie tai praėjusių metų vasarą skelbė ir Jūsų portalas).

Lietuvos bankas tikisi, kad tyrimai ir teisminiai procesai bus baigti kuo greičiau, o melagingos žinios viešai paneigtos.“

www.alfa.lt


Nuotraukoje: Televizijos žurnalistė Rūta Grinevičiūtė - Janutienė

Dailininko Algimanto Snarskio (laikraštis ,,Ūkininko patarėjas") piešinys


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)