Ne tik žurnalas ,,Reitingai”, kartu su ,,Delfi”, renka pačius geriausius Lietuvos politikus, verslininkus, žurnalistus. Viešosios įstaigos ,,Demokratinės plėtros fondas” solidus leidinys ,,Valstybė” pateikė savo sudarytą įtakingiausių žmonių Lietuvoje šimtuką.
Pateikiame verslo ir politikos lyderiams skirto žurnalo ,,Valstybė” paskelbtus įtakingiausius mūsų šalies žiniasklaidos atstovus.
Ar įtakingiausi žiniasklaidos atstovai yra tie, kurie priverčia Jus balsuoti už tuos, kurie vėliau Jus drožia? Ar tie, kurie sugeba priversti tirti veiklą tų, kurie, patekę j valdžią, elgėsi neatsakingai, ir demaskuoja jų dviveidiškumą?
Atsakyti – nėra lengva, tad mes pabandėme atkreipti dėmesį į tuos, kurie keičia žaidimo taisykles ir darė ar turi potencialo daryti daugiau nei tik valdyti visuomenei smegenis.
Ramūnas Šaučikovas
15min.lt generalinis direktorius
Naujienų portalo 15min.lt įtaka Lietuvoje pastaruoju metu tampa gana reikšminga, nes portalas, pasitelkęs tiriamąją žurnalistiką, drįsta imtis temų, kurios kitose žiniasklaidos priemonėse dažniausiai dėl vienų ar kitų priežasčių ignoruojamos. Temų, susijusių su stambiojo kapitalo grupėmis ir jų veikla. Kaip šių metų pavyzdį galima pateikti ciklą straipsnių, susijusių su atliekų rūšiavimo gamyklų statybos skaidrumu. Į tai atkreipė dėmesį ir principingesni Seimo nariai, o sprendimą dėl šio klausimo turės priimti prokurorai. Tikimės, kad jie nenumarins šio tyrimo, nes manome, kad jame galima įžvelgti ypač stambios politinės korupcijos detalių.
Vytautas Benokraitis
Delfi.lt generalinis direktorius
Prieš dešimtmetį delfi.lt buvo portalas, išsiskiriantis drąsiais straipsniais apie valstybės užvaldymą, „Gazprom“ tarpininkus bei nomenklatūrines ir oligarchines struktūras. Deja, šiandien tokių straipsnių nėra ir tai labai svarbus pokytis, darantis įtaką visam žiniasklaidos laukui, kai gana didelis kiekis subulvarintos informacijos ir gana rimtos, leidžia palaikyti portalo populiarumą, o jį portalas, mūsų nuomone, labiau išnaudoja visuomenei valdyti, bet ne informuoti bei tam tikrai šviečiamajai funkcijai atlikti.
Tokį delfi.lt pasirinkimą bandome aiškinti tuo, kad tai garantuoja gerus santykius su visomis įtakos grupėmis, nes beveik visi gauna galimybių pasireikšti: V. Uspaskichas – per reklamą, R. Karbauskis – dažnais pokalbiais su juo, V. Matijošaitis – gana dažnais straipsniais apie tai, kaip gerai Kaune tvarkomasi. Dėl tokios tolerancijos, mūsų nuomone, prieš 2016-ųjų rinkimus konservatoriai buvo nušluoti R. Karbauskio partijos. Tai buvo ne tik buvusios daugumos įdėtų pastangų organizuojant rinkimų komitetų projektą, teisėtvarkos aktyvumo, nukreipto prieš konservatorius tarp pirmo ir antro turų, bet ir nemažo skaičiaus, mūsų nuomone, gana teigiamų straipsnių apie R. Karbauskį šiame portale rezultatas. O ką jau kalbėti apie milžiniškus plotus reklamos… Beje, pastebime ir panašios jėgos informacinį V. Matijošaičio palaikymą. Tad nors dauguma piliečių to nepastebti, iš tiesų portalas, nepaisant, atrodytų, nekontroliuojamo informacijos srauto, gali turėti labai didelę įtaką visuomenės nuostatų formavimui.
Laura Blaževičiūtė
TV3 generalinė direktorė
Ši televizija gana dažnai išsiskirdavo savo nepriklausomu požiūriu į vykstančius procesus ir tai siejame su iš tiesų nepriklausoma jos turinio politika. O šiandien ji kuria ir interneto portalą, todėl šios tris televizijas vienijančios grupės įtaka gali dar labiau išaugti. Nors apie tikslesnį potencialą bus galima spręsti ateinančiais metais, kai JAV investuotojai baigs televizijos įsigijimo procesą.
Edmundas Jakilaitis
Prodiuseris, laidų vedėjas
Bent kol kas, mūsų redakcijos nuomone, didžiausią įtaką žiniasklaidai turi savininkai bei vadovai, todėl žurnalistų, kurie daugeliu atvejų tėra vykdytojai, į įtakingiausių žiniasklaidos atstovų sąrašą įtraukėme gana mažai. E. Jakilaitis išsiskiria tuo, kad jį palaikančios jėgos yra tikrai galingos, todėl jis turi išskirtines pozicijas nacionalinio transliuotojo eteryje. Ir akivaizdu, kad turės dar ilgai.
Zita Sarakienė
LNK generalinė direktorė
Nors koncernas „MG Baltic“ pateko į gana komplikuotą padėtį, grupės valdomos televizijos dažnai išsiskiria tuo, kad pateikia daug daugiau kritiškos informacijos nei kitos žiniasklaidos priemonės. Žinoma, tai gali būti susiję su noru ne tik informuoti, bet ir pademonstruoti koncerno raumenis tiek politikams, tiek verslininkams, tiek rinkos dalyviams. Bet kuriuo atveju turime konstatuoti, kad šių televizijų įtaka Lietuvos visuomenei šiandien yra tikrai didelė.
Andrius Tapinas
„Laisvės TV” Įkūrėjas ir laidų vedėjas
Tai žmogus, kuris pastaraisiais metais sudrebino Lietuvos žiniasklaidos rinką – pademonstravo naujas XXI a. atsiradusias galimybes būti nepriklausomu, tiksliau – visų pirma nuo vartotojų priklausomu kūrėju. Vien dėl to jo įtaka Lietuvai ir žiniasklaidos rinkai yra labai reikšminga.
Tomas Balžekas
Žiniasklaidos rinkos profesionalas
Tai žmogus, kuris dalyvavo nuo nulio kuriant naujienų portalą 15min. lt, o šiandien, kaip teigiama, yra pasiruošęs bandyti įgyvendinti naują žiniasklaidos projektą, o gal su partneriais įsigys jau veikiantį. Atsižvelgiant į šio profesionalo patirtį, galima spėti, kad tai gali būti šviežio oro gurkšnio žiniasklaidos rinkoje priežastis.
Tik norime palinkėti, jei tai įmanoma, konkuruojant nenusileisti iki tokio bulvaro lygio, kokiu trykšta vienas iš Lietuvos naujienų portalų. Kad formuotųsi rinka, kurioje būtų gerbiami faktai, o ne emocijos.
Ričardas Jarmalavičius
„Publicum” įmonių grupės valdybos pirmininkas
Gali atrodyti keista, kad prie įtakingiausių žiniasklaidos atstovų minime ir žinomą Lietuvos strateginės komunikacijos konsultantą. Tačiau, mūsų redakcijos žiniomis, šiandien žiniasklaidos rinka yra ypač laidi kapitalo grupių investicijoms, formuojančioms jų turinį, todėl komunikacijos ekspertai yra jėga, formuojanti mus supančią informacinę erdvę. Būtent dėl šios priežasties paminėjome R. Jarmalavičių – strateginės komunikacijos srityje šiandien jis yra stipriausias.. Be to, dirba ne politinės įtakos, o tik verslo strategijų įgyvendinimo srityje.
Rolandas
Barysas
Dienraščio Verslo žinios” vyr. redaktorius
„Verslo žinių“ dienraščio ir naujienų portalo įtaka susijusi su profesionalių žurnalistų generuojamu turiniu bei organizuojamomis konferencijomis. Vis dėlto, kaip jau ne kartą akcentavome, teigiamos šios žiniasklaidos grupės, siejamos su Skandinavijos verslu, įtakos, susijusios su siekiu skaidrinti tos pačios žiniasklaidos rinką, pasigendame. Ir tai mažina šios žiniasklaidos grupės įtaką bei reikšmę Lietuvoje.
Dienraščio „Lietuvos rytas” vyr. redaktorius
Gedvydas Vainauskas
Nors dalis visuomenės to nepastebėjo, būtent šis dienraštis ir su juo susijęs portalas lrytas.lt buvo aktyviausi visuomenės informuotojai apie Ramūno Karbauskio ir Gretos Kildišienės veiklą bei ūkio reikalus. Tai politikei kainavo postą Seime, o R. Karbauskiui apsunkino galimybes vaizduoti gėrio angelą, kuris į politiką atėjo tik siekdamas gėrio piliečiams. Taigi, privertė jį labiau įsiklausyti ir į kitų politikų nuomonę bei pademonstravo, kad bent kol kas kontroliuoti visą Lietuvos žiniasklaidą yra neįmanoma.
Audrius Siaurusevičius
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius
A. Siaurusevičiaus vadovaujamas nacionalinis transliuotojas daro neabejotinai teigiamą įtaką skatinant patriotizmą ir šviečiant visuomenę apie Rusijos įtaką, taip pat išsiskiria kultūrinių ir informacinių laidų gausa. Vis dėlto, atsižvelgiant į nacionalinio transliuotojo potencialą, reikėtų rasti resursų ir tiriamajai žurnalistikai, ir ekonomikos klausimais visuomenę šviečiančioms laidoms. Taip nacionalinis transliuotojas ne tik mažintų korupcijos įtaką Lietuvos gyvenimui, bet ir didintų ekonominį visuomenės raštingumą bei mažintų populistinių jėgų įtaką politikai.
Ramūnas Karbauskis
Manote, kad jį čia įtraukėme dėl juoko? Nes jis minimas ir įtaklngiauslų politikų, ir įtakingiausių kapitalistų sąrašuose. Gerai, o kas uždraudė alkoholio reklamą? Ir nors šį sprendimą mes rėmėme, jis turės neigiamų ekonominių padarinių žiniasklaldai. Todėl nuolat akcentavome, kad būtina skaidrinti rinką, nes neskaidrioje rinkoje, mažėjant reklamos pajamų, dar labiau išaugs Kremliaus, nomenklatūrinių ir oligarchinių struktūrų įtaka. Deja, vietoj to Iš Seimo ir kitų Institucijų po 2016-ųjų rinkimų pilasi veiksmai, kuriuos galima vadinti pastangomis uždėti žiniasklaldai pavadėlį.
Nors kolegos ignoruoja, kai oligarchai persekioja mūsų redakciją, džiugina bent tai, kad jie sugeba rasti jėgų susitelkti, kai siūlomi įstatymai, numatantys dar lengvesnį žiniasklaidos persekiojimą. Tai galime paaiškinti tuo, kad šiandien žiniasklaida daugiausia kontroliuojama pinigais, nors yra siekis, kad ji būtų kontroliuojama per teisines jėgos struktūras ir teismus.
Taigi, čia nėra nieko juokingo, nes po 2012 m. kairiųjų ir oligarchinių prokremliškų jėgų pergalės žiniasklaidos erdvė, mūsų nuomone, dar labiau korumpavosi, o po 2016-ųjų rinkimų bandoma įvesti tam tikro lygio cenzūrą. Tokiomis sąlygomis dalis nomenklatūrinės, dalis protrampiškos bei dalis prokremliškos žiniasklaidos gal Ir atsilaikys, bet žiniasklaldai, kuri stengiasi remtis Europai naudingomis vertybėmis bei priešintis ollgarchinės nomenklatūros įsigalėjimui, tokiomis sąlygomis išgyventi bus, tiksliau – jau yra, neįmanoma.
Iš žurnalo ,,Valstybė”
